Vaclovas Čižiūnas
Vaclovas Čižiūnas (1900 m. sausio 13 d. Kulniškiai, Gelvonų valsčius [1] – 1980 m. kovo 10 d. Veinas, Naujojo Džersio valstija) – lietuvių pedagogas, visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1927 m. baigė S. Daukanto mokytojų seminariją, 1938–1939 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1942 m. baigė Vilniaus universitetą.
1917–1939 m. mokytojavo, 1939 m. dėstė Ukmergės mokytojų seminarijoje. 1941–1944 m. dirbo Švietimo ministerijoje, vidurinio mokslo departamento direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. suorganizavo lietuvių progimnaziją Noimiunsteryje, jos direktorius, vėliau – gimnaziją Klein-Vitenzėje, 1949 m. mokytojavo Pinebergo gimnazijoje.
1925 m. Lietuvių mokytojų profsąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, nuo 1927 m. sekretorius, 1933–1939 m. centro valdybos sekretorius. 1950–1954 m. JAV lietuvių mokytojų sąjungos rytų pakraščių centro valdybos vicepirmininkas. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Parengė vadovėlių pradžios mokykloms.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos istorija, vadovėliai 4, 5 ir 6 skyriams, su P. Šležu, 1936 m.
- Istorija, 5-6 skyriui, 1940 m.
- Vadovas po Kauną ir apylinkes, 1935 m.
- Aplinkos ir tėvynės pažinimo metodikos metmenys, 1938 m.
- Liaudies kultūros problemos, 1939 m.
- Tautinis auklėjimas šeimoje, 1953 m.
- Šeima tautinėje bendruomenėje, 1971 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vaclovas Čižiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 375 psl.