Vaškinė tauriabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Clitocybe phyllophila
Vaškinė tauriabudė (Clitocybe phyllophila)
Vaškinė tauriabudė (Clitocybe phyllophila)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Baltikiniai
( Tricholomataceae)
Gentis: Tauriabudė
( Clitocybe)
Rūšis: Vaškinė tauriabudė
( Clitocybe phyllophila)
Index Fungorum

Vaškinė tauriabudė – (lot. Clitocybe phyllophila) – tai baltikinių šeimos labai nuodingas grybas.

Sinonimai: Clitocybe cerussata.

Apsinuodijimo pavojus: šiame grybe yra laibai didelis kiekis muskarino. Apsinuodijimo požymiai išryškėja po 1 – 2 valandų ir pasireiškia vyzdžių susitraukimu, prakaitavimu, seilėtekiu ir ašarojimu, stipriais pilvo skausmais, vėmimu, regos sutrikimais, padažnėjusiu pulsu ir dusuliu. Paprastai šis apsinuodijimas palyginti nėra pavojingas, sunkesniais atvejais kaip priešnuodis naudojamas atropinas.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kepurėlė 4 -8 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių ji būna iškili, senų paplokščia, kartais viduryje net truputį įdubusi. Kepurėlės kraštai banguoti. Luobelė balta, jaunų vaisiakūnių padengta miltų pavidalo dulkelėmis (vaškine apnaša). Kotas 4 – 8 cm ilgio, laibas, cilindriškas lygus, ties pagrindu šiek tiek storėjantis, apžėlęs baltais mažyčiais švelniais pūkeliais. Lakšteliai balti tankūs, nelabai platūs, nuaugintiniai. Trama balta, jai būdingas suplėkusių miltų kvapas ir skonis. Sporos baltos spalvos.

Spalvos ir formos kaita: kepurėlės spalva įvairuoja nuo baltos iki gelsvos. Lakšteliai taip pat gali būti balti arba gelsvi. Kotas prie pagrindo kartais būna šiek tiek suplotas, apžėlęs švelniais pūkeliais.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaškinė tauriabudė auga daugiausiai mažomis grupėmis lapuočių ir spygliuočių miškuose.

Sezonas: rugpjūtis – spalis.

Panašios rūšys: Jį galima supainioti su balsvąja tauriabude ( Clitocybe dealbata), kuri yra visiškai balta ir pavojingai nuodinga, ir balsvąja kupstabude ( Lyophillum connatum), kuri yra valgoma, tačiau jos poveikis nėra žinomas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (71 psl.) ISBN 9955-573-65-1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]