VP Grupė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų ar šaltinių.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas citatas ar nuorodas į šaltinius.

Vilniaus prekybos grupė, VP Grupė, t.p. UAB Vilniaus prekyba (angl. VP Group) – stambiausia Lietuvoje privačių įmonių grupė (koncernas), veiklą pradėjęs nuo 1992 m.[reikalingas šaltinis]

VP Grupė yra antra pagal dydį įmonė Lietuvoje (po energetikos bendrovės „Mažeikių nafta“).[reikalingas šaltinis] Prezidentas – Nerijus Numavičius. „Vilniaus prekybos“ įstatinis kapitalas – 2,348 mlrd. litų.[reikalingas šaltinis]

VP Grupės prekybos centras Latvijoje

Turinys

[taisyti] Struktūra

UAB „Vilniaus prekyba“ yra specializuota įmonė, kuri padeda grupės savininkams valdyti savo įmones. Tarp šių įmonių yra mažmeninės prekybos tinklo operatorė MAXIMA LT, UAB, vaistinių tinklas UAB EUROVAISTINĖ bei įmonė AKROPOLIS, UAB, užsiimanti prekybos centrų vystymu ir valdymu. Taip pat VP savininkams priklauso NDX energija, naujoji VST savininkė, prieštaringomis aplinkybėmis įtraukta į NAE statybos investuotojų grupę.

Be mažmeninės prekybos, MAXIMA LT bendrovei priklauso grupė nekilnojamojo turto įmonių, mobiliojo ryšio operatorius UAB „Eurocom“ ir pastatų bei įrangos servisu užsiimanti bendrovė UAB „Baltservis“.

[taisyti] Akcininkai

VP Grupės akcijas valdo 10 fizinių asmenų:

  1. Nerijus Numavičius (koncerno prezidentas, pagrindinis akcininkas),
  2. Julius Numavičius,
  3. Vladas Numavičius,
  4. Žilvinas Marcinkevičius,
  5. Mindaugas Marcinkevičius,
  6. Gintaras Marcinkevičius,
  7. Mindaugas Bagdonavičius,
  8. Ignas Staškevičius,
  9. Renatas Vaitkevičius,
  10. Darius Nedzinskas.[reikalingas šaltinis]

[taisyti] Istorija

VP Grupė savo veiklą pradėjo 1992 metais: buvo įsteigta pirmoji bendrovė, įsigyta alkoholinių gėrimų parduotuvė Vilniuje (Savanorių prospekte).

Pradžioje nebuvo siekiama kurti mažmeninės prekybos tinklo. Pagrindinis bendrovės tikslas buvo parduoti patalpas kaip nekilnojamąjį turtą. Iki pat 1998 metų didesnė pajamų dalis buvo gaunama iš prekybos vertybiniais popieriais, privatizavimo investiciniais čekiais, įmonių pirkimo-pardavimo sandorių.

Alkoholinių gėrimų parduotuvės verslas tuo metu taip pat buvo pelningas, todėl buvo nutarta išplėsti jį bei sukurti parduotuvių tinklą. 1994 metais buvo registruotas „Vilniaus prekybos“ prekinis ženklas, reorganizuotos turimos įmonės. Septynios parduotuvės Vilniuje buvo apjungtos į vieną bendrovę.

1995 m. nutarta įsigyti cukraus fabrikų akcijų (Pavenčių cukraus, Marijampolės, Panevėžio ir Kėdainių cukraus).

1998 m. rugsėjį jos buvo sėkmingai parduotos Danijos bendrovei „Danisco Sugar“. Be to buvo parduotos gamybos įmonės – Vilniaus paukštynas, Birštono mineraliniai vandenys, Vilniaus mėsos kombinatas, Vilniaus duona. Gautos lėšos investuotos į mažmeninės prekybos (maisto ir kasdieninės paklausos prekėmis) tinklo plėtrą.

2009 m. MAXIMA GRUPĘ valdo UAB „Vilniaus prekyba“, kuriai taip pat priklauso vaistinių tinklas EUROAPOTHECA, UAB bei įmonė AKROPOLIS, UAB, užsiimanti prekybos centrų vystymu ir valdymu.

Be MAXIMA įmonių, MAXIMA GRUPĖ valdo statybinių ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos reikmenų prekybos tinklą Ermitažas. Taip pat MAXIMA GRUPEI priklauso MAXIMA FOOD UAB, MAXIMA LOGISTIKA, UAB, mobiliojo ryšio operatorius UAB „Eurocom“, pastatų bei įrangos servisu užsiimanti bendrovė UAB „Baltservis“ bei nekilnojamojo turto įmonės.

[taisyti] Kita

2008 m. spalį dėl konkurencijos įstatymo pažeidimų VP grupės parduotuvių tinklui „Maxima“ skirta 100 000Lt bauda.[1]


[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Išnašos

Asmeniniai įrankiai