VILIBOR

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

VILIBOR (angl. Vilnius Interbank Offered Rate) - vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis Lietuvos komerciniai bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams. Nuo šio 6 mėnesių rodiklio dydžio tiesiogiai priklauso litais paimtų paskolų palūkanos,

VILIBOR skaičiavimas ir paskelbimas[taisyti | redaguoti kodą]

VILIBOR skaičiuoja ir skelbia Lietuvos bankas. VILIBOR skelbiamas kiekvieną darbo dieną Lietuvos banko interneto svetainėje, REUTERS ir Bloomberg informacinių sistemų puslapiuose.

Skaičiuojamas ir skelbiamas 1 nakties, 1 savaitės, 2 savaičių, 1 mėnesio, 3 mėnesių, 6 mėnesių ir 1 metų VILIBOR. VILIBOR apskaičiavimui naudojamos ne mažiau kaip 5 bankų palūkanų normos, už kurias jie sutiktų skolinti kitiems bankams atitinkamam terminui.

Kiekvieno termino VILIBOR apskaičiuojamos taip: didžiausia ir mažiausia atitinkamo termino palūkanų normos atmetamos, o iš likusių palūkanų normų apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis.[1]

Bankai, pagal kurių palūkanų normas apskaičiuojamas VILIBOR[taisyti | redaguoti kodą]

Bankai, pagal kurių palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jie turi būti reikšmingi tarpbankinės indėlių ir paskolų rinkos dalyviai. Kiekvieno banko apyvarta litais tarpbankinėje rinkoje per paskutinius 3 mėnesius iki sąrašo sudarymo turi būti ne mažesnė kaip 5 proc. bendros tarpbankinės rinkos apyvartos litais.[2] Bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas apskaičiuojamas VILIBOR, sąrašą Lietuvos bankas peržiūri kartą per ketvirtį. Šiuo metu šiame sąraše yra:

1. AB "Swedbank"

2. AB DnB NORD bankas

3. AB SEB bankas

4. AB Šiaulių bankas

5. Danske Bank A/S Lietuvos filialas

6. "UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius

7. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius [3]

Apie VILIBOR dydį[taisyti | redaguoti kodą]

VILIBOR, kaip ir kitose šalyse skaičiuojami atitinkami indeksai, yra indikatorius, parodantis palūkanų normų lygį nacionaline valiuta. Tai yra vienas iš svarbių ekonominių rodiklių, padedančių stebėti ir suprasti ekonomikos būseną ir jos pokyčius. VILIBOR indekso dydis priklauso nuo bendros šalies ekonominės situacijos, pinigų kainos ir skolinimo rizikos.[4]

Esant įtemptai ekonominei situacijai skolinimo rizika didėja. Siekdami apsidrausti nuo šios rizikos bankai sutinka vieni kitiems skolinti pinigus už didesnes palūkanas. Tokiu būdu didėja ir vidutinės tarpbankinės palūkanų normos (VILIBOR).

VILIBOR ir paskolų palūkanų normos nustatymas[taisyti | redaguoti kodą]

Suteikdami paskolas klientams, komerciniai bankai palūkanų normą nustato taip: prie kainos, už kurią pats bankas skolinasi/skolintųsi lėšas (vidutinių tarpbankinių palūkanų), pridedama marža. Litais suteikiamų paskolų palūkanų normą sudaro atitinkama banko marža ir VILIBOR.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vidutinių tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR apskaičiavimo ir skelbimo tvarka (Valstybės žinios, 2005-05-10, Nr. 59-2089)
  2. Vidutinių tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR apskaičiavimo ir skelbimo tvarka (Valstybės žinios, 2005-05-10, Nr. 59-2089)
  3. Lietuvos bankas apie VILIBOR
  4. Dažniausiai užduodami klausimai apie VILIBOR. Lietuvos bankas