Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1951 m. Europos krepšinio čempionatas - septintasis vyrų Europos krepšinio čempionatas, vykęs Paryžiuje (Prancūzija). Garbė surengti Europos krepšinio čempionatą pirmenybes prancūzams atiteko po to, kai 1949 m. čempionate Kaire (Egiptas) jie užėmė 2-ąją vietą (tuomet nugalėjo šeimininkai egiptiečiai).
Į Paryžių pareiškė norą atvykti 18 valstybių nacionalinės rinktinės - jų gausa daugiau nei dvigubai viršijo prieš tai surengto čempionato dalyvių skaičių. Pirmenybėse buvo numatytos sužaisti 72 rungtynės, tačiau 3 iš jų taip ir neįvyko - Rumunijos rinktinė pranešė, jog neatvyks į čempionatą jau po to, kai buvo sudarytas rungtynių tvarkaraštis.
Galutinė rikiuotė [taisyti]
TSRS
Čekoslovakija
Prancūzija
Bulgarija
Italija
Turkija
Belgija
Graikija
Suomija
Olandija
Austrija
VFR
Šveicarija
Danija
Portugalija
Škotija
Liuksemburgas
Rumunija (neatvyko į čempionatą)
Pirmasis etapas [taisyti]
Pirmajame turnyro etape komandos buvo suskirstytos į keturias grupes - dvi po penkias rinktines ir dvi po keturias ekipas. Kadangi Rumunija neatvyko į čempionatą, vienoje grupėje teliko 3 komandos. Kiekviena rinktinė sužaidė po vienerias rungtynes su visomis savo grupės komandomis. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą - 1 taškas.
Po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas pateko į finalinį aštuntuką. Trečiąsias ir ketvirtąsias vietas grupėse užėmusios komandos toliau žaidė dėl 9-16 vietų. Dėl Rumunijos pasitraukimo, šiame etape atsirado viena laisva vieta, į kurią turėjo patekti viena iš penktąsias vietas užėmusių komandų. Abi savo grupių autsaiderės turėjo tarpusavyje sužaisti vienerias rungtynes. Laimėjusi rinktinė pateko į kovą dėl 9-16 vietų, o pralaimėjusi čempionate liko septyniolikta. Rumunijai buvo paskirta aštuonioliktoji vieta.
Rungtynių nugalėtojai paryškinti
|
|
|
| Prancūzija |
49 - 37 |
Italija |
| Olandija |
50 - 48 |
Prancūzija |
| Prancūzija |
72 - 26 |
Liuksemburgas |
| Prancūzija |
63 - 33 |
Šveicarija |
| Italija |
53 - 28 |
Olandija |
| Liuksemburgas |
20 - 76 |
Italija |
| Italija |
67 - 35 |
Šveicarija |
| Liuksemburgas |
32 - 46 |
Olandija |
| Šveicarija |
44 - 48 |
Olandija |
| Liuksemburgas |
36 - 68 |
Šveicarija |
| Komanda |
Taškai |
Laimėta |
Pralaimėta |
Pelnė tšk. |
Praleido tšk. |
Skirtumas |
1. TSRS |
8 |
4 |
0 |
312 |
117 |
+195 |
2. Turkija |
7 |
3 |
1 |
227 |
154 |
+73 |
3. Suomija |
6 |
2 |
2 |
175 |
180 |
-5 |
4. Austrija |
5 |
1 |
3 |
112 |
200 |
-88 |
5. Danija |
4 |
0 |
4 |
94 |
269 |
-175 |
|
|
|
| TSRS |
58 - 34 |
Turkija |
| Danija |
13 - 109 |
TSRS |
| TSRS |
71 - 34 |
Austrija |
| Suomija |
36 - 74 |
TSRS |
| Turkija |
83 - 36 |
Danija |
| Austrija |
18 - 50 |
Turkija |
| Turkija |
60 - 42 |
Suomija |
| Danija |
26 - 33 |
Austrija |
| Suomija |
44 - 19 |
Danija |
| Austrija |
'27 - 53 |
Suomija |
| Komanda |
Taškai |
Laimėta |
Pralaimėta |
Pelnė tšk. |
Praleido tšk. |
Skirtumas |
1. Bulgarija |
6 |
3 |
0 |
147 |
70 |
+77 |
2. Graikija |
5 |
2 |
1 |
121 |
103 |
+18 |
3. Portugalija |
4 |
1 |
2 |
69 |
158 |
-89 |
4. Rumunija (neatvyko) |
0 |
0 |
3 |
0 |
6 |
-6 |
|
|
|
| Graikija |
38 - 68 |
Bulgarija |
| Portugalija |
35 - 81 |
Graikija |
| Graikija |
2 - 0 (be kovos) |
Rumunija |
| Bulgarija |
77 - 32 |
Portugalija |
| Bulgarija |
2 - 0 (be kovos) |
Rumunija |
| Portugalija |
2 - 0 (be kovos) |
Rumunija |
| Komanda |
Taškai |
Laimėta |
Pralaimėta |
Pelnė tšk. |
Praleido tšk. |
Skirtumas |
1. Belgija |
6 |
3 |
0 |
208 |
81 |
+127 |
2. Čekoslovakija |
5 |
2 |
1 |
203 |
99 |
+104 |
3. VFR |
4 |
1 |
2 |
117 |
157 |
-40 |
4. Škotija |
3 |
0 |
3 |
68 |
259 |
-191 |
|
|
|
| Čekoslovakija |
38 - 51 |
Belgija |
| Škotija |
18 - 103 |
Čekoslovakija |
| Čekoslovakija |
62 - 30 |
VFR |
| Belgija |
87 - 25 |
Škotija |
| VFR |
18 - 70 |
Belgija |
| Škotija |
25 - 69 |
VFR |
Papildomos varžybos [taisyti]
Penktąsias vietas savo grupėse užėmusios Danijos ir Liuksemburgo rinktinės žaidė papildomas rungtynes. Jų nugalėtojai gavo teisę varžytis dėl 9-16 vietų, o pralaimėjusieji turėjo tenkintis septynioliktąja turnyro vieta.
Rungtynės buvo kupinos įtampos. Likus žaisti 5 sekundes rezultatas buvo lygus 45 - 45, o danas Peter Tatalls metė baudą. Jo metimas buvo sėkmingas ir Danija išsiveržė į priekį. Liuksemburgo krepšininkai dar spėjo mesti į krepšį, tačiau iš maždaug vidurio aikštės mestas kamuolys atšoko nuo lanko.
|
|
|
| Danija |
46 - 45 |
Liuksemburgas |
Kova dėl 9-16 vietų [taisyti]
Antrajame etape 8 geriausios komandos varžėsi dėl aukščiausiųjų Europos čempionato apdovanojimų, o likusios 8 rinktinės kovojo dėl 9-16 vietų.
Turnyro autsaideriai buvo padalinti į dvi grupes po keturias komandas. Visos ekipos sužaidė su kitomis savo grupės komandomis. Pirmąsias dvi vietas grupėse užėmusios rinktinės toliau varžėsi dėl 9-12 vietų, o likusios komandos - dėl 13-16 vietų.
| Komanda |
Taškai |
Laimėta |
Pralaimėta |
Pelnė tšk. |
Praleido tšk. |
Skirtumas |
1. Austrija |
6 |
3 |
0 |
118 |
102 |
+16 |
2. VFR |
4 |
1 |
2 |
132 |
129 |
+3 |
3. Šveicarija |
4 |
1 |
2 |
134 |
136 |
-2 |
4. Portugalija |
4 |
1 |
2 |
122 |
139 |
-17 |
|
|
|
| VFR |
47 - 39 |
Portugalija |
| Austrija |
39 - 37 |
VFR |
| Šveicarija |
51 - 48 |
VFR |
| Portugalija |
31 - 43 |
Austrija |
| Šveicarija |
49 - 52 |
Portugalija |
| Šveicarija |
34 - 36 |
Austrija |
| Komanda |
Taškai |
Laimėta |
Pralaimėta |
Pelnė tšk. |
Praleido tšk. |
Skirtumas |
1. Suomija |
6 |
3 |
0 |
201 |
119 |
+82 |
2. Olandija |
5 |
2 |
1 |
162 |
111 |
+51 |
3. Danija |
4 |
1 |
2 |
99 |
158 |
-59 |
4. Škotija |
3 |
0 |
3 |
101 |
175 |
-74 |
|
|
|
| Suomija |
66 - 52 |
Olandija |
| Škotija |
32 - 73 |
Suomija |
| Danija |
35 - 62 |
Suomija |
| Olandija |
55 - 28 |
Škotija |
| Danija |
17 - 55 |
Olandija |
| Danija |
47 - 41 |
Škotija |
Varžybose dėl 13-16 vietų susigrūmė Danijos - Portugalijos bei Šveicarijos - Škotijos komandos. Rungtynių nugalėtojai žaidė dėl 13-14 vietų, o pralaimėjusieji turėjo tenkintis kova dėl 15-16 vietų.
|
|
|
| Danija |
46 - 39 |
Portugalija |
| Šveicarija |
68 - 19 |
Škotija |
Dėl 15-16 vietų [taisyti]
|
|
|
| Portugalija |
49 - 42 |
Škotija |
Dėl 13-14 vietų [taisyti]
|
|
|
| Danija |
22 - 54 |
Šveicarija |
Dėl 9-12 pirmenybių vietų kovėsi Suomijos - VFR ir Austrijos - Olandijos ekipos. Mačų nugalėtojai žaidė dėl 9-10 vietų, o pralaimėjusieji - dėl 11-12 pozicijų.
|
|
|
| Suomija |
67 - 56 |
VFR |
| Austrija |
28 - 44 |
Olandija |
Dėl 11-12 vietų [taisyti]
Dėl 9-10 vietų [taisyti]
Kova dėl apdovanojimų [taisyti]
Stipriausios pirmenybių komandos buvo padalintos į dvi grupes po keturias ekipas. Visos rinktinės sužaidė su kitomis savo grupės komandomis. Pirmąsias dvi vietas grupėse užėmusios rinktinės toliau varžėsi dėl medalių, o likusios komandos žaidė dėl 5-8 vietų.
| Komanda |
Taškai |
Laimėta |
Pralaimėta |
Pelnė tšk. |
Praleido tšk. |
Skirtumas |
1. Prancūzija |
5 |
2 |
1 |
149 |
140 |
+9 |
2. Bulgarija |
5 |
2 |
1 |
152 |
142 |
+10 |
3. Turkija |
5 |
2 |
1 |
125 |
124 |
+1 |
4. Belgija |
3 |
0 |
3 |
122 |
142 |
-20 |
|
|
|
| Belgija |
41 - 51 |
Bulgarija |
| Turkija |
38 - 32 |
Belgija |
| Prancūzija |
53 - 49 |
Belgija |
| Bulgarija |
52 - 45 |
Turkija |
| Prancūzija |
56 - 49 |
Bulgarija |
| Prancūzija |
40 - 42 |
Turkija |
| Komanda |
Taškai |
Laimėta |
Pralaimėta |
Pelnė tšk. |
Praleido tšk. |
Skirtumas |
1. TSRS |
6 |
3 |
0 |
175 |
121 |
+54 |
2. Čekoslovakija |
5 |
2 |
1 |
157 |
127 |
+30 |
3. Italija |
4 |
1 |
2 |
140 |
177 |
-37 |
4. Graikija |
3 |
0 |
3 |
133 |
180 |
-47 |
|
|
|
| TSRS |
60 - 42 |
Italija |
| Čekoslovakija |
37 - 53 |
TSRS |
| Graikija |
42 - 62 |
TSRS |
| Italija |
34 - 66 |
Čekoslovakija |
| Graikija |
51 - 64 |
Italija |
| Graikija |
40 - 54 |
Čekoslovakija |
Kovoje dėl 5-8 vietų jėgas išmėgino Italijos - Belgijos ir Turkijos - Graikijos rinktinės. Rungtynių nugalėtojai žaidė dėl 5-6 vietų, o pralaimėjusieji - dėl 7-8 pozicijų.
|
|
|
| Italija |
48 - 36 |
Belgija |
| Turkija |
42 - 36 |
Graikija |
Dėl 7-8 vietų [taisyti]
Dėl 5-6 vietų [taisyti]
Pusfinaliuose susigrūmė Prancūzijos - Čekoslovakijos ir TSRS - Bulgarijos krepšininkai. Mačų laimėtojai pateko į finalą, o pralaimėjusios komandos žaidė mažajame finale.
|
|
|
| Prancūzija |
50 - 59 |
Čekoslovakija |
| TSRS |
72 - 54 |
Bulgarija |
Mažasis finalas [taisyti]
|
|
|
| Prancūzija |
55 - 52 |
Bulgarija |
|
|
|
| Čekoslovakija |
44 - 45 |
TSRS |
Lietuvių rezultatai [taisyti]
TSRS rinktinėje šiose Europos pirmenybėse žaidė 2 lietuviai: Stepas Butautas ir Justinas Lagunavičius. Jie savo užtikrintu žaidimu ženkliai prisidėjo prie pergalės čempionate. S. Butautas buvo komandos lyderiu - jis per rungtynes vidutiniškai pelnė po 15,3 taško. J. Lagunavičiaus sąskaitoje vidutiniškai buvo po 3,6 taško.
Antrąjį kartą Europos čempionų vardus iškovojo TSRS rinktinė:
- Otaras Korkija
- Stepas Butautas
- Joannas Lõssovas
- Anatolijus Konevas
- Ilmaras Kullamas
- Heino Kruusas
- Aleksandras Moisejevas
- Justinas Lagunavičius
- Anatolijus Belovas
- Vasilijus Kolpakovas
- Jurijus Larionovas
- Jevgenijus Nikitinas
- Viktoras Vlasovas
- Olegas Mamontovas
Ketvirtąjį medalį Europos čempionatuose iškovojo čekoslovakai. Šį kartą - sidabro:
- Ivan Mrázek
- Jiri Baumruk
- Zdenek Bobrovsky
- Miroslav Skerik
- Jaroslav Sip
- Jan Kozak
- Miroslav Baumruk
- Karel Belohradsky
- Miroslav Dostal
- Jindrich Kinsky
- Zoltan Krenicky
- Jiri Matousek
- Milos Nebuchla
- Arnost Novak
- Karel Sobota
- Zdenek Rylich
- Stanislav Vykydal
Bronzos apdovanojimai atiteko pirmenybių šeimininkams prancūzmas:
- André Buffiere
- René Chocat
- Jacques Dessemme
- Louis Devoti
- Jacques Freimuller
- Robert Guillin
- Robert Monclar
- Marc Peironne
- Marc Quiblier
- Jean-Pierre Salignon
- Pierre Thiolon
- André Vacheresse
- Jean Perniceni
- Justy Specker
| Europos krepšinio čempionatai |
|
Ženeva, 1935 m. | Ryga, 1937 m. | Kaunas, 1939 m. | Ženeva, 1946 m. | Praha, 1947 m. | Kairas, 1949 m. | Paryžius, 1951 m. | Maskva, 1953 m. | Budapeštas, 1955 m. | Sofija, 1957 m. | Stambulas, 1959 m. | Belgradas, 1961 m. | Vroclavas, 1963 m. | Maskva, 1965 m. | Helsinkis, 1967 m. | Neapolis, 1969 m. | Esenas, 1971 m. | Barselona, 1973 m. | Belgradas, 1975 m. | Liežas, 1977 m. | Turinas, 1979 m. | Praha, 1981 m. | Nantas, 1983 m. | Štutgartas, 1985 m. | Atėnai, 1987 m. | Zagrebas, 1989 m. | Roma, 1991 m. | Miunchenas, 1993 m. | Atėnai, 1995 m. | Barselona, 1997 m. | Paryžius, 1999 m. | Stambulas, 2001 m. | Stokholmas, 2003 m. | Belgradas, 2005 m. | Madridas, 2007 m. | Katovicai, 2009 m. | Kaunas, 2011 m. | Slovėnija, 2013 m.
|