Vėduoklinė meškutė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paxillus panuoides
Vėduoklinė meškutė (Paxillus panuoides)
Vėduoklinė meškutė (Paxillus panuoides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Baravykiečiai
( Boletales)
Šeima: Meškutiniai
( Paxillaceae)
Gentis: Meškutė
( Paxillus)
Rūšis: Vėduoklinė meškutė
( Paxillus panuoides)
Index Fungorum

Vėduoklinė meškutė (Paxillus panuoides, sin. Tapinella panuoides) – meškutinių (Paxillaceae) šeimos, meškučių (Paxillus) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Papuvusi spygliuočių, ypač pušies mediena.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo, net žiema.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė vėduoklės formos, sporos beveik apvalios, nedidelės.

Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio dydžio. Kepurėlė 2–8 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių susisukusi į vidų, senų – kraštas užsilenkęs žemyn, gelsva, rusvai gelsva, kartais violetinio ar žalsvo atspalvio, plaušuotai aksomiška. Jauni lakšteliai – balti, vėliau – kepurėlės spalvos, su skersinėmis pertvarėlėmis. Kotas trumpas, šoninis, kartais jo nebūna, kepurėlės spalvos. Trama gelsva, minkšta, malonaus kvapo, nekarti. Sporos 4,5–6×3–4 μm.

Būdingi požymiai: kepurėlė švelniai aksomiška, tampri.

Auga po keletą vaisiakūnių, dažniausiai ant pušies medinių konstrukcijų (suolų, pavėsinių) parkuose, soduose, ūkiniuose pastatuose. Aktyvi medienos ardytoja. Nevalgoma.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 87 psl.