Urvinis liūtas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Panthera leo spelaea
Urvinis liūtas (Panthera leo spelaea)
Urvinis liūtas (Panthera leo spelaea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Katiniai
(Wikispecies-logo.svg Felidae)
Pošeimis: Didžiosios katės
(Wikispecies-logo.svg Pantherinae)
Gentis: Panteros
(Wikispecies-logo.svg Panthera)
Rūšis: Liūtas
(Wikispecies-logo.svg Panthera leo)
Porūšis: Urvinis liūtas
(Wikispecies-logo.svg Panthera leo spelaea)
Binomas
Panthera leo spelaea
Goldfuss, 1810

Urvinis liūtas (lot. Panthera leo spelaea), europinis urvinis liūtas, eurazinis urvinis liūtas – išnykęs liūto porūšis, žinomas iš fosilijų ir iki istorinio meno pavyzdžių.

Urvinio liūto skeletas iš Sloup urvų prie Brno (Čekija)

Sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Urviniai liūtai buvo vieni stambiausių liūtų. 1985 m. prie Siegsdorf (Vokietija) rasti kaulai suaugusio patino, kurio aukštis per pečius buvo apie 1,2 m, o kūno ilgis – 2,1 m be uodegos. Tai atitinka labai didelį šiuolaikinį liūtą. Šį patiną dydžiu aplenkė kiti šio porūšio atstovai, todėl manoma, kad šis porūšis buvo 5-10 % didesnis už šiuolaikinius liūtus, bet smulkesnis už ankstesnį urvinį liūto porūšį fosilinį liūtą (Panthera leo fossilis) bei amerikinį liūtą (Panthera leo atrox).[1]

Urviniai liūtai žinomi iš paleolitinių urvų tapybos kūrinių, dramblio kaulo raižinių, molio figūrėlių. Šie atvaizdai rodo, kad urviniai liūtai turėjo apvalias kyšančias ausis, uodegas su kutais, galbūt silpnas tigriškas skersines juostas, dalis patinų turėjo primityvius karčius.

Aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Šis porūšis pavadintas urviniu, kadangi urvuose aptikta daug jų liekanų.[2], tiesa, abejojama, ar liūtai tuose urvuose gyveno. Manoma, kad jie gyveno įvairiose buveinėse, tačiau labiau mėgo spygliuočių miškus ir žolėtas lygumas[3], kur gyveno vidutinių ir stambių žolėdžių. Fosiliniai urvinių liūtų pėdų atspaudai buvo aptikti greta šiaurės elnių pėdų. Tai rodo, kad urviniai liūtai gyveno ir subpoliariniuose rajonuose.

Urvinių liūtų skeletų su visomis dalimis neretai aptinka urvuose, urvinių lokių guoliuose,. Manoma, kad tai rodo, kad kartais urviniai liūtai lįsdavo į urvinių lokių guolius medžioti žiemos miegu miegančių lokių, bet kartais žūdavo patys.[4]

Urviniai liūtai[2], manoma, medžiodavo to meto stambius žolėdžius žinduolius, pvz., arklius, elnius, bizonus. Kai kurių urvų tapyba rodo, kad liūtai kartais medžiodavo po kelis, kaip kad šiuolaikiniai liūtai.

Urviniai liūtai, Chamber of Felines, Lascaux urvai (Prancūzija)

Smulkų grobį paprastai partrenkdavo letenos smūgiu ir prispausdavo abiem priekinėmis letenomis. Pribaigdavo galingu įkandimu[5] į kaklo pagrindą gerklės sritį, kartais ir krūtinę. Urviniai liūtai negalėjo bėgioti taip greitai kaip jų grobis, tačiau galėdavo iš netoli šokti ant jo iš nugaros pusės ar prišokti iš šono ir letenomis pargriauti. Smūgis iš šono leisdavo nesunkiai išvesti bėgantį gyvūną iš pusiausvyros.

Manoma, kad urviniai liūtai buvo vienas dažniausių didžiųjų lygumų ekosistemų plėšrūnų po urvinių hienų.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl urvinio liūto sisteminės padėties iki šiol diskutuojama. Jis laikomas ne tik liūtų porūšiu:

  • Urvinis liūtas yra atskira rūšis Panthera spelaea[6].
  • Urvinis liūtas yra artimesnis tigrams (pagal kaukolės sandarą), jis – tigro porūšis Panthera tigris spelaea.[7]
  • Urvinis liūtas yra atskira rūšis, pagal genetinius tyrimus gimininga šiuolaikiniams liūtams ir leopardams.[8]

Istorija ir paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Urviniai liūtai ir sumedžiotas šiaurinis elnias.

Urvinis liūtas (Panthera leo spelea) kilęs iš anksčiau egzistavusio fosilinio liūto Panthera leo fossilis, kuris Europoje pasirodė prieš 700 000 metų. Urviniai liūtai Europoje gyveno prieš 370 000 – 10 000 metų pleistoceno metu. Manoma, kad išnyko prieš 10 000 metų[3][5] Viurmo apledėjimo metu. Nors yra duomenų, kad jie gyveno jau istoriniais laikais prieš 2000 m. Balkanuose.[9]

Urviniai liūtai buvo paplitę Europoje ir Azijoje, nuo D. Britanijos, Vokietijos, Ispanijos iki pat Beringo sąsiaurio.[10]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. W. v. Koenigswald: Lebendige Eiszeit. Theiss-Verlag, 2002. ISBN 3-8062-1734-3
  2. 2,0 2,1 Arduini, P. & Teruzzi, G. 1993. The MacDonald encyclopedia of fossils. Little, Brown and Company, London. 320pp.
  3. 3,0 3,1 Hublin, J.-J. 1984. The Hamlyn encyclopedia of prehistoric animals. Hamlyn, London. 318pp.
  4. 15th International Cave Bear Symposium Spišská Nová Ves, Slovakia, 17th – 20th of September 2009
  5. 5,0 5,1 Lessem, D. 1999. Dinosaurs to dodos. An encyclopedia of extinct animals. Scholastic, New York. 122pp.
  6. Christiansen, Per (December 2008): „Phylogeny of the great cats (Felidae: Pantherinae), and the influence of fossil taxa and missing characters“ Cladistics Vol.24, Nu.6,pp. 977–992(16)
  7. Groiss, J. Th. (1996): Der Höhlentiger Panthera tigris spelaea (Goldfuss). Neues Jahrb. Geol. Paläont. Mh. Vol.7, p.399–414.
  8. Burger, Joachim et al. (2004): Molecular phylogeny of the extinct cave lion Panthera leo spelaea. Molecular Phylogenetics and Evolution. Vol.30, p.841-849.
  9. Wild cats of the world by C A W Guggisberg (1975) ISBN 0-8008-8324-1 and Pleistocene mammals of Europe by Björn Kurtén (1968) [not seen]
  10. 'Supersize' lions roamed Britain BBC News 1 April 2009
Commons-logo.svg Vikiteka: Urvinis liūtas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka