Urai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Uros salos)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Urai
Urų moteris
Urų moteris
Gyventojų skaičius 2000-4000
Populiacija šalyse Bolivija, Peru
Kalba (-os) aimarų, ispanų, urų
Religijos katalikybė
Giminingos etninės grupės aimarai
Vikiteka: Urai

Urai – indėnų tauta, gyvenanti plaukiojančiose salose Titikakos ežere (Peru) bei vietomis šio ežero pakrantėje ir giliau žemyne (Bolivija). Populiacija siekia ~2000 žmonių. Tradiciškai vartoja urų kalbas (sudaro atskirą kalbų šeimą), tačiau dabar dauguma kalba tik aimarų ir ispanų kalbomis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Urų tauta susidarė dar priešinkiniu laikotarpiu ir yra kultūriškai bei fiziologiškai skirtinga nuo aplinkinių kečujų ir aimarų tautų. Nėra žinoma šios tautos kilmė, pagal vieną iš teorijų urai yra tiesioginiai Pietų Amerikos krantus pasiekusių polineziečių palikuonys, kiti autoriai juos bando kildinti iš Amazonijos indėnų. Pradžioje jie galėję atsikelti prie Uru Uru ežero Bolivijoje, o vėliau prie Titikakos, kur palaipsniui asimiliavosi su kečujais ir aimarais. Dalis urų ir dabar tebegyvena prie Bolivijos vandens telkinių – Poopo ežero, Koipasos lagūnos, Desaguadero upės. Patys urai save vadina „Saulės sūnumis“ (Lupihaques)

Tradicinėje urų religijoje buvo svarbus Mėnulio kultas, taip pat tikėta Saulės, žvaigždžių dievybėmis, dvasiomis, globojančiomis upes, žemes, gyvūnus, laukus. Dabar urai išpažįsta krikščionybę.

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Urų arealas

Urai skirstomi į šiuos etninius pogrupius:

  • čuljuniai – gyvena Titikakos plaukiojančiose salose (Peru);
  • muratai – gyvena aplink Poopo ežerą;
  • irohitai – gyvena Desaguadero aukštupyje ir Titikakos pakrantėje Bolivijoje;
  • čipajai – gyvena prie Koipasos lagūnos ir Laukos upės.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis urų verslas yra žvejyba (daugiausia gaudo dantkarpius, šamus). Taip pat medžioja paukščius (antis, flamingus, kirus), gano galvijus (net ir gyvenantys plaukiojančiose salose). Urų gyvenime labai svarbus augalas yra kaliforninis meldas (vadinamas totora), augantis ežerų pakrantėse – iš jo urai statosi savo namus, gamina valtis, kuria salas, naudoja maistui. Moterys gerai įvaldžiusios tekstilės amatą, taip pat pina suvenyrus iš meldų. Dabar urai, ypač gyvenantys Titikakoje, verčiasi turizmu, taip pat prekiauja su pakrančių tautomis. Nors urai gerai išlaikę tradicinį gyvenimo būdą, jie nėra nusistatę prieš technologijas ir dalis naudojasi radijo imtuvais, yra įsirengę saulės baterijas, valtyse turi motorinius variklius.

Plaukiojančios salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurės vakarinėje Titikakos dalyje urai iš meldų yra sudarę ~20 dirbtinių salų. Meldai palaipsniui tręšta, todėl salos nuolat turi būti atnaujinamos naujais meldais. Tai tapo rimta problema išaugus turistų srautui į salas. Vienoje saloje paprastai gyvena nuo 3 iki 10 šeimų. Didesnėse salose yra mokyklos, bažnyčios, bendruomenės namai. Nuo 2007 m. Bolivijoje taip pat įrengtos 4 urų salos.