Upytės valsčius

Koordinatės: 55°39′š. pl. 24°14′r. ilg. / 55.65°š. pl. 24.23°r. ilg. / 55.65; 24.23
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°39′š. pl. 24°14′r. ilg. / 55.65°š. pl. 24.23°r. ilg. / 55.65; 24.23

Upytės valsčius
XV a. – XVI a.
Administracinis centras Upytė
nuo 1413 m. Trakų vaivadija
1565 m. Upytės apskritis

Upytės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje. Centras – Upytė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius sudarytas apie 1400 m. iš buvusios Upytės žemės. 1413 m. sudarytos Vilniaus ir Trakų vaivadijos, į pastarosios sudėtį pateko ir Upytės valsčius.[1] Tuomet buvo galutinai sulietuvinti Upytės valsčiaus pakraščiai, pirmą kartą paminėti stambiausi dabartiniai miestai: 1455 m. – Biržai, 1480 m. – Kupiškis, 1497 m. – Pasvalys, 1499 m. – Rokiškis, 1503 m. – Panevėžys.

XVI a. minimas kaip karališkasis valsčius, bet pamažu neteko savo reikšmės. Nuo 1548 m. Upytės valsčiaus teismų posėdžiai vyko Krekenavoje (iki 1565 ar 1568 metų), o 1554 m. jau ir Panevėžyje. 15651566 m. iš dalies valsčiaus žemių suformuotas naujas Aukštelkų valsčius. 1576 m. karalius Steponas Batoras davė leidimą šiame mieste statyti teismo pastatą.

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
XVI a. vidurys 58 vaitystės

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1803 Zedikonys Jonas Banevičius, tapytojas 1881

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Upytės valsčius. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1057