Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Upytės valsčius buvo vidurio Lietuvoje. Centras – Upytė.
Valsčius sudarytas apie 1400 m. iš buvusios Upytės žemės. XVI a. minimas kaip karališkasis valsčius. 1413 m. sudarytos Vilniaus ir Trakų vaivadijos, į pastarosios sudėtį pateko ir Upytės valsčius. Tuomet buvo galutinai sulietuvinti Upytės valsčiaus pakraščiai, pirmą kartą paminėti stambiausi dabartiniai miestai: 1455 m. – Biržai, 1480 m. – Kupiškis, 1497 m. – Pasvalys, 1499 m. – Rokiškis, 1503 m. – Panevėžys.
Upytė pamažu neteko savo reikšmės. Nuo 1548 m. Upytės valsčiaus teismų posėdžiai vyko Krekenavoje (iki 1565 ar 1568 metų), o 1554 m. jau ir Panevėžyje. 1565–1566 m. iš dalies valsčiaus žemių suformuotas naujas Aukštelkų valsčius. 1576 m. karalius Steponas Batoras davė leidimą šiame mieste statyti teismo pastatą.
| Valsčiaus istorija |
| Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Ūkių sk. |
Kiti teritoriniai vienetai |
Gyvenvietės |
| XVI a. vidurys |
|
|
|
58 vaitystės |
|
Žymūs žmonės [taisyti]
