Universalusis kulkosvaidis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vokiškas kulkosvaidis MG34 – pirmas universalusis kulkosvaidis, naudotas dviem būdais – kaip lengvasis kulkosvaidis su kojelėmis ir kaip stovinis kulkosvaidis.

Universalusis kulkosvaidis (angl. general-purpose machine gun, GPMG; rus. единый пулемёт) – kulkosvaidis, kuris naudojamas tiek kaip lengvasis kulkosvaidis su kojelėmis, tiek kaip vidutinis kulkosvaidis su stovu.[1] Dažnai jis naudojamas ir kaip tankinis bei šarvuočių, zenitinių sistemų kulkosvaidis. Universaliojo kulkosvaidžio idėja gimė Pirmojo pasaulinio karo metais. Universaliųjų kulkosvaidžių naudojimas palengvina kariuomenės aprūpinimą šoviniais bei atsarginėmis dalimis, kareivių apmokymą, užtikrina didesnes taktines galimybes.[2][3]
Universalusis kulkosvaidis gali būti prastesnis negu tam tikrai funkcijai specializuotas kulkosvaidis. Pvz., universalusis kulkosvaidis tinkamas naudoti nuo kojelių, bet gali būti per sunkus ir galingas šaudyti bėgant atakos metu.

Universaliesiems kulkosvaidžiams būdinga:

  • šautuvinis (6,5-8 mm) kalibras.
  • šaudymas nuo atramos – kojelių ar stovo.
  • ilgesnė šaudymo trukmė, nes paprastai turi keičiamus vamzdžius.

Pirmieji vidutiniai kulkosvaidžiai, panašūs į universaliuosius kulkosvaidžius, buvo naudoti Pirmojo pasaulinio karo metais. Oru aušinami vidutiniai kulkosvaidžiai su didesnėmis dėtuvėmis buvo naudojami lėktuvuose, tankuose, laivuose, o lengvesni jų variantai buvo naudojami kaip pėstininkų kulkosvaidžiai ant kojelių ar stovų.

Pirmasis universalusis kulkosvaidis buvo vokiečių MG34. Jis buvo priimtas į ginkluotę 1934 m. ir iki 1942 m. buvo pagrindinis Vokietijos pėstininkų ir tankų kariuomenės kulkosvaidis. 1942 m. ginkluotėn buvo priimtas tobulesnis MG42, bet MG34 gamino iki karo pabaigos, nes jis buvo efektyvesnis kaip tankinis kulkosvaidis, negu MG42.

Įvairių šalių universaliųjų kulkosvaidžių palyginimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Universalusis kulkosvaidis (valstybė) Kalibras (mm) Ilgis (vamzdžio ilgis) (mm) Masė su kojelėmis (kg) Šaudymo sparta (šūv./min.) Maitinimas Mechanizmas
AA-52 (Prancūzija) 7,5 1160 (600) 10,5 (6,4) 700 metalinė juosta 50 puslaisvė spyna
L7 (D. Britanija) 7,62x51 NATO 1262 (620) 10,9 (7,2) 600-1000 metalinė juosta 200 parako dujų nukreipimas
FN MAG (Belgija) 7,62x51 NATO 1250 (545) 10,9 (10,0) 600 metalinė juosta 200 parako dujų nukreipimas
MG34 (Vokietija) 7,92x57 1220 (755) 12,0 (19,0) 900 metalinė juosta 50, dėtuvė 75 trumpa vamzdžio eiga
MG42 (Vokietija) 7,92x57 1225 (600) 11,6 (19) 1200 metalinė juosta 250 trumpa vamzdžio eiga
M60 (JAV) 7,62x51 NATO 1090 (560) 10,6 (6,8) 550 metalinė juosta 100 parako dujų nukreipimas
PK (TSRS) 7,62x54 1170 (600) 9,0 (7,5) 650 metalinė juosta 100, 200 parako dujų nukreipimas
UKM-2000 (Lenkija) 7,62x51 NATO 1203 (547) 8,4 (4,5?) 600-700 metalinė juosta 100, 200 parako dujų nukreipimas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. James H. Willbanks (2004). Machine Guns: An Illustrated History of Their Impact. ABC-CLIO. p. 226. ISBN 978-1-85109-480-6.
  2. „アーカイブされたコピー“. Suarchyvuotas originalas 2011-06-28. Nuoroda tikrinta 2011-06-24.
  3. „General purpose machine gun“. Suarchyvuotas originalas 2014-07-04. Nuoroda tikrinta 2014-08-12.