Unisonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
unisonas
Inversija oktava
Pavadinimas
Kiti pavadinimai prima, grynoji prima
Santrumpa gr1
Dydis
Pustonių skaičius 0
Intervalo klasė 0
Racionalusis intervalas 1:1
Centai
Lygioji temperacija 0
Ketvirtis tono 0
Racionalioji intonacija 0

Unisonu muzikoje vadinamas intervalas tarp garsų, kurių dažnių santykis yra 1:1. Unisonu skambantys garsai yra girdimi kaip to paties aukščio, tačiau ausis gali atskirti, kad jie sklinda iš skirtingų šaltinių. Unisonas yra laikomas geriausiai derančiu (konsonuojančiu) sąskambiu, tuo tarpu intervalai, labai artimi unisonui, bet jam nelygūs, yra laikomi labiausiai nederančiais (disonuojančiais).

Muzikos teorijoje unisonas yra žymimas gr1 ir kartais dar yra vadinamas prima.

Unisonu skambančių garsų pora gali turėti skirtingus tembrus, tai yra, skambėti iš kelių skirtingų instrumentų ar žmonių balsų. Tokių garsų pagrindiniai dažniai sutampa, ir jie skiriasi tik savo aukštesniųjų harmonikų amplitudėmis.

Kai dainuoja ne vienas, o keli žmonės, pavyzdžiui, chore, jiems tai lengviausia daryti dainuojant „vienu balsu“, tai yra, unisonu, kartais akomponuojant instrumentu, kuris groja identišką melodiją balsams. Tokia muzikos rūšis yra vadinama monofonine. Jos priešingybė yra polifoninė muzika, kurioje skamba daugiau nei du skirtingi balsai arba instrumentas groja nesutampančią su vokalo melodiją. Reikia pastebėti, kad muzika, kurioje yra keli balsai, judantys lygiagrečiai vienos ar kelių oktavų intervalu vienas nuo kito, taip pat laikoma monofonine.

Iš monofoninio dainavimo kilo metaforinė žodžio „unisonas“ reikšmė. Posakis „jie daro tai ir tai unisonu“ reiškia, kad aptariamieji daro veiksmą vienu laiku, sutartinai, darniai.

Muzikos sintezatoriuose unisonu vadinami du ar daugiau osciliatorių, kurie suderinami vienas su kitu. Šis efektas yra dažnai naudojamas techno ir transo muzikoje norint stipresnio, sodresnio ir išraiškingesnio garso.