Ulmo mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ulmo mūšis
Charles Thévenin - Reddition de la ville d'Ulm.jpg
Kapituliacija prie Ulmo
Data: 1805 m. spalio mėnesį
Vieta: Ulmas (Badeno-Viurtembergo žemė)
Rezultatas: Napoleono pergalė

Ulmo mūšisRusijos ir Austrijos karo su Prancūzija mūšis, įvykęs 1805 m. spalio mėnesį netoli Ulmo (Badeno-Viurtembergo žemė, karo su Trečiąja koalicija metu, Vokietija) tarp Austrijos ir Prancūzijos kariuomenių.

Padėtis prieš mūšį[taisyti | redaguoti kodą]

1805 m., kai buvo sudarytą Trečioji koalicija kovai su Prancūzija. Napoleonas subūrė Didžiąją armiją, iš apie 200 000 karių, suskirstytą į septynis korpusus. Austrai ir rusai ketino per Šiaurės Italiją ir Pietų Vokietiją įsiveržti į Prancūzija.

Austrijos kariuomenės pagrindinės jėgos, vadovaujamos feldmaršalo K. Mako (Karl Mack), nuo 1805 m. spalio mėnesio buvo sutelktos prie Ulmo. Austrams į pagalbą iš Ukrainos žygiavo M. Kutuzovo vadovaujama Rusijos kariuomenė. Napoleonas I siekė sutriuškinti Austrijos kariuomenę iki Rusijos kariuomenės atvykimo.

Mūšio eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji armija judėjo greičiau, nei tikėjosi jos priešai ir didžioji jos dalis pasiekė Šiaurės Vokietija rugsėjo 24 d.. Persikėlę per Reiną, prancūzai apėjo austrus iš rytų, pietų ir vakarų, apsupdami juos ir atkirsdami jiems kelią į Vieną ir Tirolį. Austrų mėginimas prasiveržti buvo nesėkmingas.

1805 m. spalio 1415 d. prancūzai (120 000 žmonių) Ulme apsupo 23 000 Austrijos karių ir spalio 16 d. pradėjo Ulmą apšaudyti.

1805 m. spalio 17 d. K. Makas pasirašė kapituliacijos aktą, o spalio 20 d. Austrijos kariuomenė kapituliavo.