UTF-8

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

UTF-8 (8-bit Unicode Transformation Format) – viena kintamo ilgio simbolių koduočių, kuria galima užrašyti bet kokį Unikodo simbolį bei lieka ir pilnas suderinamumas su 7 bitų ASCII koduote, pritaikyta anglų kalbos abėcėlei.

UTF-8 dažnai naudojama internete, kur dėl istorinių suderinamumo priežasčių ar dėl taupumo ne visada galima pereiti prie UTF-16 koduotės.

Techninės charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

UTF-8 yra Unikodo tipo koduotė, kurioje vienam simboliui skiriama nuo 1 baito iki 4 baitų.

Po 1 baitą užima Angliškos abėcėlės simboliai, skaičiai, skyrybos ženklai. Taip koduojami 128 simboliai, kurių kodai priklauso ASCII koduotei, Unikode užimančiai sritį nuo U+0000 iki U+007F.

Po 2 baitus užima išplėstiniai lotyniški rašmenys (ir lietuviškos raidės), graikų, armėnų, koptų, hebrajų ir arabų abėcėlių bei kirilicos raidės.

Po 3 baitus užima raidės kitų rašto sistemų (japonų, kinų, kitų Azijos tautų).

Po 4 baitus užimantys simboliai yra labai reti (juos ir UTF-16 koduoja ne dviem, o keturiais baitais).

5 baitų ir 6 baitų simbolius numatė pradinė specifikacija, bet 2003 m. lapkričio RFC 3629 dokumentas apribojo UTF-8 simbolius iki 4 baitų.

Kaip ir kitoms UTF koduotėms, apie baitų tvarką galima teksto dorojimo programą galima įspėti specialia baitų tvarkos žyme, tačiau konkrečiu UTF-8, kur koduojamo teksto baitų tvarka visada vienoda, triženklė žymė naudojama tik informavimui apie pačios UTF-8 buvimą.

Kodavimo algoritmas[taisyti | redaguoti kodą]

Simboliai, kurių Unikodo kodai mažesni už 128 (80 šešioliktainėje sistemoje) koduojami taip pat kaip ir atitinkami 7 bitų ASCII simboliai. Tam išnaudojamos visos baito reikšmės, kurių vyriausias bitas lygus 0. Taip koduojami ne vien rodomieji simboliai, bet ir eilutės pabaiga (0D) bei kiti specialūs ženklai.

Kitais atvejai prireikia iki keturių baitų. Vyriausias šių baitų bitas visada lygus 1, taip juos atskiriant nuo anksčiau minėtų ASCII ženklų.

Kodo intervalas
šešioliktainis
Reikšmė
dvejetainis
UTF-16 (big endian variantas) UTF-8
dvejetainis
Pastabos
000000–00007F 0xxxxxxx 00000000 0xxxxxxx 0xxxxxxx Kaip ir ASCII. Vyriausias bitas lygus 0.
septyni x septyni x
000080–0007FF 00000zzz zxxxxxxx 00000zzz zxxxxxxx 110zzzzx 10xxxxxx pirmas baitas prasideda 110, visi kiti prasideda 10. zzzz > 0000
trys x, aštuoni x penki x, šeši x
000800–00FFFF zzzzzxxx xxxxxxxx zzzzzxxx xxxxxxxx 1110zzzz 10zxxxxx 10xxxxxx pirmas baitas prasideda 1110, visi kiti prasideda 10. zzzzz > 00000
aštuoni x, aštuoni x keturi x, šeši x, šeši x
010000–10FFFF 000zzzzz xxxxxxxx xxxxxxxx 110110yy yyxxxxxx 110111xx xxxxxxxx 11110zzz 10zzxxxx 10xxxxxx 10xxxxxx UTF-16 „pakeičianti pora“, yyyy = zzzzz – 1, zzzzz > 00000. Šiuo atveju UTF-8 bitų reikšmės lygiai tokios pat kaip ir Unicode.
du x, aštuoni x, du x, aštuoni x trys x, šeši x, šeši x, šeši x

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Raidė aleph (א), Unicode kodas U+05D0, koduojamas UTF-8 tokiu būdu:

  • Jis priklauso intervalui nuo U+0080 iki U+07FF. Iš lentelės matyti, jog toks simbolis turi būti koduojamas dviem baitais, 110xxxxx ir 10xxxxxx.
  • šešioliktainis skaičius 05D0 dvejetaine sistema užrašomas kaip 101 1101 0000.
  • Šie vienuolika bitų užima x pažymėtas pozicijas: 11010111 10010000.
  • Galutinis rezultatas yra du baitai, D7 ir 90 (abu užrašyti šešioliktaine sistema). Tai ir yra alef raidės UTF-8 kodas.

Kiti pavyzdžiai:

Pavyzdys Unikodas Unikodinis dvejetainis UTF-8 dvejetainis UTF-8 šešioliktainis
Raidė y U+0079 00000000 01111001 01111001 79
Vokiška raidė ä U+00E4 00000000 11100100 11000011 10100100 C3 A4
Ženklas registered-trademark ® U+00AE 00000000 10101110 11000010 10101110 C2 AE
Euro ženklas U+20AC 00100000 10101100 11100010 10000010 10101100 E2 82 AC

Koduotės UTF-8 privalumai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lotyniškos (anglų kalbos) raidės bei pagrindiniai skyrybos ženklai vienu baitu koduojami taip pat, kaip ir ASCII bei daugeliu paplitusių senesnių koduočių. Todėl tokie rašmenys teisingai atvaizduojami senesnių programų, kurios nenumato Unikodo panaudojimo.
  • Jei didžioji dalis simbolių koduojami vienu baitu, UTF-8 koduote saugomas tekstas užima žymiai mažiau vietos, nei UTF-16 (USC-2) koduote.
  • Šiai koduotei įmanoma pritaikyti blogo simbolio taisyklės paieškos algoritmą.
  • Bent kiek ilgesnę UTF-8 eilutę nesunku atpažinti. Kitaip tariant, tikimybė, jog teisingai UTF-8 koduotės požiūriu atrodanti baitų seka iš tiesų slepia kaip nors kitaip koduotą tekstą yra menka. Pavyzdžiui, baitai C0, C1, ir nuo F5 iki FF UTF-8 dokumente niekada nesutinkami.
  • Nors simbolių ribos nėra visiškai akivaizdžios, palyginus su kitomis koduotėmis jos randamos gana lengvai.
  • Baitų seka, koduojanti vieną simbolį, niekada nėra sekos, koduojančios kokį nors kitą simbolį, dalis. Pavyzdžiui, minėtiems ASCII rašmenims koduoti skirti baitai ir koduoja vien tik ASCII rašmenis.
  • Iš pirmojo simbolio baito akivaizdu, kiek baitų yra skirta simboliui koduoti.
  • Kodavimas nereikalauja palyginus lėtų daugybos ar dalybos operacijų (anksčiau naudotam UTF-1 jos buvo reikalingos).

Koduotės UTF-8 trūkumai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jei teksto didžiąją dalį sudaro Azijos kalbų rašmenys UTF-8 koduotas tekstas užims daugiau vietos.
  • Teksto eilutei skiriamas baitų skaičius priklauso ne tik nuo ženklų skaičiaus, bet ir nuo turinio, tai yra nuo to, kiek baitų skiriama rašmenims koduoti. Dėl to pagal baitų skaičių neįmanoma nustatyti eilutės ilgio, o senosios programos, kurios eilutės ilgį nustato pagal baitų skaičių, klaidingai atvaizduoja tekstą (pvz., „sugriūva“ tekstinės lentelės).
  • Koduotė reikalauja perduoti visus aštuonis baito bitus. Alternatyvi koduotė UTF-7 reikalauja perduoti tik pirmus septynis bitus, kurių pakako ir ASCII. Kai kuri duomenų perdavimo įranga aštuntą bitą naudoja savo specialiems tikslams ir UTF-8 užkoduoto teksto tiesiogiai perduoti negali.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuviški šaltiniai:

Anglų kalba: