UART

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

UART arba Universalus Asinchroninis Imtuvas-Siųstuvas (Universal Asynchronous Receiver – Transmiter) – prietaisas, kuris verčia lygiagrečius duomenų bitus į nuoseklius duomenų bitus. UART dažniausiai būna intergruotas pagrindinėje asmeninio kompiuterio plokštėje ir palaiko nuosekliają komunikaciją tarp kompiuterio ir periferinių įrenginių. UART taip pat gali būti integruotas kaikuriuose mikrovaldikliuse, pavyzdžiui, PIC16F628.

Pagrindai[taisyti | redaguoti kodą]

Bitai iš vienos vietos į kitą buvo perduodami naudojant laidus. Didėjant atstumui, laidų naudojimas pasidarė per daug brangus. Kad sumažinti išlaidas, duomenų bitai buvo pradėti siųsti eiliškai, vienas po kito, naudojant UART konvertuoti siunčiamus bitus tarp eiliškos ir lygiagrečios formos kiekviename sąsajos gale. Kiekvienas UART naudoja postūmio registrą, kuris yra pagrindinis būdas „susišnekėti“ nuoseklioms ir lygiagrečioms duomenų formoms.

UART greitis matuojamas bitais per sekundę (bps), nors jis kartais neteisingai vadinamas bodu. Standartiniai greičiai yra 110, 300, 1200, 2400, 4800, 9600, 19200, 28800, 38400, 57600, 115200 bit/s ir papildomi 230400, 460800, 921600 bit/s. Pastarieji tiesiogiai priklauso nuo naudojamų įrenginių. Teoriškai, galima pasiekti ir didesnes spartas ribojimas yra tik iš kompiuterio pusės.

UART dažniausiai tiesiogiai nesukuria ir nepriima įtampos lygių kurie ateina laidais iš įvairių prietaisų. Tam naudojama standartinė sąsaja, kuri apiprėžia įtampos lygius ir kitas susijungimo chrakteristikas. Tokie standartai yra EIA RS232, RS422, RS 485. Priklausomai nuo komunikacijos kanalo apribojimų su kuriuo susietas UART, komunikacijos gali būti dviejų rūšių: „pilnas dvipusis“ (abu siunčia ir priima tuo pačiu metu) arba „pusiau dvipusis“(įrenginiai pasiskirsto priimti ar siųsti). UART naudojamas nusekliuose komunikacijos kanaluose.