Užtvankos griūtis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tetono užtvankos griūtis 1976 m.

Užtvankos griūtis – avarija, kurios metu iš dalies pažeidžiamas ar visiškai sugriaunamas užtvankos pylimas, laikantis už jo susikaupusį tvenkinio vandenį. Pagal tarptautinę humanitarinę teisę užtvankos laikomos įrengimais, turinčiais pavojingų galių, todėl joms skiriama išskirtinė priežiūra. Užtvankų griūtys įvyksta nedažnai, tačiau jų pasekmės gali būti katastrofiškos: jei žemiau didelės užtvankos esantis slėnis tankiai gyvenamas, pro užtvanką prasiveržęs vanduo gali sukelti stichinę nelaimę – pražudyti tūkstančius gyventojų, nuniokoti pastatus, turtą, pasėlius ir kt. Staiga sugriuvus užtvankai greta esančių gyvenviečių gyventojams praktiškai nebelieka laiko evakuacijai.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Užtvankos griūčių priežastys:

  • Vandens pralaidos konstrukciniai trūkumai;
  • Geologinės priežastys – žemės drebėjimas, nuošliauža, smegduobė, erozija ir kt.;
  • Priežiūros trūkumas, užtvankos įrengimų, pylimo susidėvėjimas;
  • Netikėtai didelis vandens lygio pakilimas dėl liūčių, gausaus sniego tirpsmo;
  • Užtvanką prižiūrinčių asmenų klaidos, aplaidumas, reguliuojančių kompiuterių gedimai;
  • Tyčinis sugriovimas (diversija, atominis sprogimas, bombardavimas ir kt.).

Didžiausios užtvankų griūtys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Bankiao ir Šimantano užtvankos (1975 m. Kinija, taifūno sukelta smarki liūtis, žuvo 90 000–230 000 žmonių);
  • Saut Forko užtvanka (1889 m. JAV, smarki liūtis, žuvo 2209 žmonės);
  • Vajonto užtvanka (1963 m. Italija, nuošliauža, žuvo ~2000 žmonių);
  • Operacija „Chastise“ (1943 m. Vokietija, britų aviacijos bombardavimas, žuvo ~1600 žmonių);
  • Malpasė užtvanka (1959 m. Prancūzija, geologiniai ir techniniai veiksniai, žuvo 360–510 žmonių);
  • Sent Frensio užtvanka (1928 m. JAV, geologinės priežastys ir žmogiškasis faktorius, žuvo virš 450 žmonių);
  • Deil Daiko užtvanka (1864 m. Anglija, konstrukciniai trūkumai, žuvo keli šimtai žmonių);
  • Gleno užtvanka (1923 m. Italija, konstrukciniai trūkumai, žuvo 356 žmonės);
  • Val di Stavos užtvanka (1985 m. Italija, konstrukciniai trūkumai, bloga priežiūra, žuvo 268 žmonės);
  • Kenjon Leiko užtvanka (1972 m. JAV, smarki liūtis, žuvo 238 žmonės);
  • Bafalo Kryko anglies atliekų užtvanka (1972 m. JAV, liūtis, bloga priežiūra, žuvo 125 žmonės);
  • Situ Gintungo užtvanka (2009 m. Indonezija, smarki liūtis, žuvo 99 žmonės);
  • Ostino užtvanka (1911 m. JAV, konstrukciniai trūkumai, žuvo 78 žmonės);
  • Šakidoro užtvanka (2005 m. Pakistanas, smarki liūtis, žuvo ~70 žmonių);

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje didesnių užtvankų griūčių nėra buvę išskyrus vietinio masto pažeidimus (pvz., Jucių užtvankos griūtis Virvytėje 2007 m.[1]). Didžiausią pavojų keltų Kauno HE užtvankos griūtis: staiga pralūžus užtvankos pylimui Kauno centras būtų užlietas per 24 minutes[2], taip pat iškiltų pavojus žemiau prie Nemuno esančioms gyvenvietėms, ypač Nemuno deltai.


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]