Užpėnėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vakarų slavų žemės. Circipanen – užpėnėnų žemės.

Užpėnėnai, circipanai (lot. circipani; lenk. czrezpienianie; vok. Zirzipanen)) – viduramžių vakarų slavų gentis, įėjusi į liutičių genčių sąjungą. Kartu su chižanais gyveno šiauriau Pėnės upės, pagal ką ir buvo pavadinti. Pagrindinės gyvenvietės buvo prie Teterovo ežero dabartinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje (Vokietija), Demino, Giustrovo ir Parchimo miestų apylinkėse.

Nuo XI a. užpėnėnų žemės nesyk papuolė danų valdžion, ne kartą į užpėnėnų žemes žygius rengė bodričiai ir pomeranai (pamarėnai).

Liutičių sąjungoje dėl vyresnumo užpėnėnai kartu su chižanais varžėsi su dolenėnais ir redarais ir ėmė viršų, bet į konfliktą įsijungė saksai. Jie nugalėjo užpėnėnus ir daug jų išsivarė į nelaisvę, kol šie galų gale sumokėjo 15 tūkst. markių išpirką.
1147 m. kryžiaus žygio prieš slavus metu užpėnėnų žemės vėl buvo nuniokotos. XII a. 6-tą dešimtmetį kartu su chižanais sukilo prieš bodričius, kurie turėjo užkariavę dalį jų žemių. Vėliau jų žemėse apsigyveno daug vokiečių, ir užpėnėnų likučiai buvo asimiliuoti.