Užalajės kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Užalajės kalnagūbris nuo Alajaus slėnio

Užalajės kalnagūbris arba Čongalajaus kalnagūbris (kirg. Чоң Алай кырка тоос) – kalnagūbris Pamyro kalnų šiaurėje, Tadžikistano ir Kirgizijos teritorijose. Sudaro pietinę Alajaus slėnio ribą. Nusidriekęs iš rytų į vakarus 240 km, plotis iki 40 km. Aukščiausia vieta – Lenino (Avicenos) viršukalnė (7134 m).

Sudarytas iš skalūnų, klinties, smiltainio, konglomerato. Būdingas aukštikalnių reljefas. Plyti ledynai (Lenino, Did. ir Maž. Saukdaro, Nuros ir kt.), kurių bendras plotas 1194 km². Vietomis paplitę gipso karstiniai reiškiniai. Šlaituose veši stepės ir aukštikalnių pievos[1].

Rytinėje Užalajės kalnagūbrio dalyje yra Kyzylarto perėja, kuria eina Pamyro traktas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 150 psl.