Turkanos ežeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Turkana
Turkanos ežeras Kenijoje
Turkanos ežeras Kenijoje
Vieta Kenija, Etiopija
Plotas 6405 km²
Vidutinis gylis 30,2 m
Didžiausias gylis 109 m
Tūris 203,6 km³
Įteka Omas, Turkvelas, Keris
Commons-logo.svg Vikiteka: TurkanaVikiteka

Turkanos ežeras yra Didžiajame riftiniame slėnyje Kenijoje (šiaurinis galas – Etiopijoje).

Nederlinguose Kenijos šiaurės vakaruose, priešais sieną su Etiopija. Glūdintis Turkanos ežeras yra labai atokus.

Iki XX a. 8-o dešimtmečio pradžios Turkanos ežeras buvo vadinamas Rudolfo ežeru. Pirmasis iš europiečių 1897 m. jį surado grafas Samuel Teleki von Szek ir pavadino Austrijos kronprinco vardu.

Į Turkanos ežerą (312 km ilgio) įteka kelios upės, tačiau nė viena neišteka. Senais laikais, kai upės buvo daug vandeningesnės, ežero lygis buvo apie 180 m aukštesnis nei dabar. Tada pro siaurą tarpeklį šiaurvakariniame gale jo vanduo tekėdavo į Nilą, tačiau dėl smarkių klimato pokyčių vandens lygis krito – dabar tarpeklis visiškai sausas.

Per šimtmečius iš ežerą supančių ugnikalnių veržėsi dideli pelenų ir lavos kiekiai. Nuplauti į ežerą, jie sudarė storus klodus mineralinių druskų, tarp jų natrio karbonato, plačiau žinomo kaip skalbiamoji soda.

Turkanos ežere ir aplink jį gyvena apie 12 000 krokodilų. Nors jie vieni didžiausių pasaulyje (iki 5,5 m ilgio), bet paprastai nepavojingi nei žmonėms, nei gyvuliams, nes minta didžiuliais Nilo ešeriais, kurių knibždėte knibžda ežere. Pagrindinė krokodilų veisimosi Turkanos ežere vieta yra Centrinė sala – vulkaninių kraterių grupelė palei vakarinį krantą. Čia jie dauginasi beveik taip pat, kaip ir prieš 130 milijonų metų.

Turkanos ežero apylinkėse antropologai rado vienus seniausių fosilinių dabartinio žmogaus protėvių palaikus. Jie įrodė, kad pirmykščiai žmonės prieš 2 milijonus metų klajojo po šią teritoriją jau stačiomis.

Fosilijų gausa šioje vietovėje aiškinama tuo, kad čia buvo laidojami tūkstančių kartų palaikai: formuojantis nuosėdų ir vulkaninės lavos klodams, jie suakmenėjo. Vėliau vykę žemės sprūdžiai tuos sluoksnius atvėrė – taip buvo sukurta laboratorija ankstyvųjų žmonių gyvenimui žalsvo ežero pakrantėse tyrinėti.

Iš visų šalia ežero gyvenančių genčių tik dvi, turkanų ir molo, naudojasi žuvų gausybe. Jie gaudo milžiniškus Nilo ešerius, kartais sveriančius iki 90 kg.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]