Turkų van katė
Turkų van katė (turk. Van Kedisi, angl. Turkish Van) – natūrali pusiau ilgaplaukių kačių veislė. Pavadintos Vano ežero Turkijoje vardu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Turkų van katės atsirado be žmogaus įsikišimo Ararato kalno papėdėje, nuošalioje Turkijos vietovėje. Nėra visiškai aišku, kaip šios katės ten atsirado. Spėjama, kad tai gali būti pusiau ilgaplaukių kinų kačių palikuonės, atkeliavusių prie Vano ežero Didžiuoju Šilko keliu.
1955 m. dvi draugės, apsilankiusios prie Vano ežero, liko sužavėtos pusiau ilgaplaukėmis naminėmis katėmis, kurių aplink lakstė gausybė. Vienai merginų pavyko pagauti dvi kates ir parsivežti į Didžiąją Britaniją. Katės patraukė kačių mylėtojų dėmesį. Veislė oficialiai pripažinta 1969 m. Šiandien turkų van katės veisiamos ir JAV.
Charakteris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šios katės meilios, labai greitai prisiriša prie žmonių. Visgi turkų van kačių elgesį gana sunku numatyti: jos gali būti labai neramios. Gerai sutaria su kitomis katėmis ir šunimis. Mėgsta medžioti ir žaisti. Nebijo vandens, gali drąsiai nerti ir žvejoti.
Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai vidutinio didumo, ilgo, raumeningo, tvirto kūno katės. Kojos vidutinio ilgumo, storos uodegos ilgis proporcingas kūnas. Galva buka, trikampio formos. Elipsės formos akys didelės, šiek tiek įkypos. Ausys greta viena kitos.
Turkų van katės kūnas dažniausiai baltas, idealus atvejis – du spalvoti lopai ant galvos. Lopai būna tamsiai rudos arba kreminės spalvos. Daugumos van kačių akys gintarinės.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Esther J.J.Verhoef-Verhallen. Kačių enciklopedija, vert. Danguolė Žalytė. Vilnius: Aktėja, 2002.