Dongningo karalystė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| 東寧王國 Dongningo karalystė | ||||
| Buvusi karalystė | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Tungtu | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Karalius | ||||
| 1661–1662 | Zheng Chenggong | |||
| 1662–1681 | Zheng Jing | |||
| 1681–1683 | Zheng Keshuang | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Įkūrimas | 1661 m. | |||
| - Užima Čingų imperija | 1683 m. | |||
Dongningo karalystė, Tungningo karalystė (kin. 東寧王國, pinyin: Dōngníng Wángguó, senoji transkripcija Tungning) – trumpalaikė nepriklausoma karalystė Taivano saloje ir Fudziano provincijos pakrantėse, egzistavusi XVII a. Vietine kalba karalystė vadinosi Tangling (Tang-lîng). Kitas karalystės pavadinimas buvo Janping (kin. 延平, pinyin: Yánpíng). Vakariečiai ją dar vadino Formozos karalyste.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki Dongningo susikūrimo Taivano salą kontroliavo Nyderlandai, kaip Formozos koloniją. Karalystės įkūrėjas buvo Kinijos Mingų dinastijos Fudziano provincijos įtakingas didikas Dženg Čengongas, olandų dar vadinamas Koxinga. Kuomet žemyne į valdžią atėjo Čingų dinastija, Dženg Čengongas priglaudė pabėgusį Mingų imperatorių ir pavertė savo provinciją paskutiniu avanpostu prieš Čingus. Tačiau negalėdamas atsilaikyti, jis nusprendė perkelti savo bazę iš žemyno, ir tinkamiausia tam reikalui pasirodė Taivano sala.
1661 m. Dženg Čenggongas, vadovaudamas nemažam laivynui, išsilaipino Taivano pakrantėje. Tais metais jo pajėgos apgulė Zelandijos tvirtovę Tainane. Po 9 mėnesių apgulties, 1662 m. vasario 1 d. olandai buvo priversti pasiduoti, pasirašyti sutartį ir atsisakyti interesų saloje. Tai buvo jų kolonijos pabaiga. Taip Čenggongas įsikūrė Tainane, kurį pavertė savo karalystės sostine. Sykiu jis išlaikė savo svarbiausias teritorijas žemyne – Siamene, Dzinmene, Fudžou ir kitur.
Tais metais miręs, Čenggongas paliko karalystę savo sūnui Dzingui, kuris ne tik išlaikė buvusias pozicijas, bet ir bandė išplėsti savo teritorijas į pietus, puldamas Filipinus. Tačiau jo invaziją sustabdė jungtinės Čingų Kinijos ir olandų pajėgos. Jo laikais karalystė virto tikra talasokratija, kurią palaikė galingas karalystės laivynas, neretai veikiantis piratiškais metodais, tačiau nebuvo siekiama pastoviau įsitvirtinti pačioje saloje ir sukurti sėslesnę bazę valstybingumui.
1680 m. karalystės laivynas buvo sutriuškintas Čingų laivyno, dėl kurio karalystė prarado savo teritorijas žemyne. 1681 m. mirdamas Dzingas paliko sostą savo sūnui Kezangui, bet į jį netrukus pasodintas jo brolis Kešuangas. Karalystės egzistencija 1983 m. pabaigė dar vienas Čingų Kinijos antpuolis, po kurio Taivano sala prijungta prie Kinijos, o Kešuangas buvo priverstas persikelti į Pekiną.
Karaliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karalystės valdovai titulavo save „karaliais“ (kin. 王, pinyin: Wáng). Visi jie priklausė tai pačiai giminei, kuri dar vadinama Džengų dinastija (kin. 鄭氏王朝, pinyin: Zhèngshì Wángcháo):
- 1661–1662 Zheng Chenggong;
- 1662–1681 Zheng Jing;
- 1661 Zheng Kezang;
- 1681–1683 Zheng Keshuang;