Trigalvis žasto raumuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kairiosios rankos trigalvis žasto raumuo
Trys galvos pažymėtos: raudonai – ilgoji, geltonai – šoninė, žaliai – vidurinė
Ilgosios galvos pozicija (13). Didysis apvalusis raumuo (5), mažasis apvalusis (6).

Trigalvis žasto raumuo (lot. musculus triceps brachii), populiariai vadinamas tricepsu, yra rankos raumuo, prisitvirtinęs tarp peties ir alkūnės, ties žastikauliu (lot. humerus). Trigalvis raumuo (su smulkiu alkūniniu raumeniu) sudaro visą užpakalinę žasto dalį. Susitraukdamas šis raumuo ištiesia ranką, sulenktą per alkūnę.

Šoninės ir vidurinės galvų prisitvirtinimo prie žastikaulio vietos

Raumenį sudaro trys galvos – ilgoji, šoninė ir vidurinė (žr. pav.). Ilgoji galva prasideda ant mentės kaulo (lot. scapula) (apatinio sąnarinio gumburėlio (lot. Tuberculum infraglenoidale)), praeina tarp didžiojo ir mažojo apvaliųjų raumenų (lot. m. teres major et minor). Šoninė ir vidurinė galvos tvirtinasi ant žastikaulio užpakalinio paviršiaus. Galvos susijungia į vieną sausgyslę, kuri prisitvirtina ant alkūnkaulio.

Krauju raumenį aprūpina gilioji žastinė arterija (lot. arteria profunda brachii), inervuoja stipininis nervas (lot. n. radialis) ir ašinis nervas (lot. n. axialis).

Susitraukdamas trigalvis žasto raumuo ištiesia ranką, sulenktą per alkūnę, jo sinergistas yra alkūninis raumuo, o antagonistai – rankos lenkiamieji raumenys – (dvigalvis žasto raumuo ir žastinis raumuo).