Trepanacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1525 m. graviūros, vaizduojančios trepanaciją
Trepanuota geležies amžiaus žmogaus kaukolė

Trepanacija yra skylės gyvo žmogaus ar kito gyvūno kaukolėje pragręžimas, atliekamas gydant ar ruošiant gyvūną eksperimentui.

Anksčiau ir dabar trepanacija naudojama medicinoje, kai po galvos traumų tenka pašalinti smegenis spaudžiančias kaulų nuolaužas ar susidariusį krešulį, išoperuoti smegenų auglį ar susidariusį pūlinį.

Senovėje buvo tikima, kad per angą kaukolėje išeina ligą sukėlusios piktosios dvasios. Europoje ir JAV saviveiklinė trepanacija yra uždrausta dėl kraujo užkrėtimo, smegenų sužalojimų ir infekcijos rizikos. Ji gali pasibaigti meningitu ir mirtimi.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Trepanuotos kaukolės randamos dar iš neolito laikotarpio. Prancūzijoje rasta tokia kaukolė datuojama maždaug 5000 m. pr. m. e. Peru ir Bolivijoje rasta viso apie tūkstantį trepanuotų kaukolių, kurių amžius svyruoja nuo 500 m. pr. m. e. iki pat XVI a. Šiuo metu seniausia žinoma trepanuota kaukolė aptikta Zawi Chemi Shanidar vietovėje dabartiniame Irake, datuojama 9000 m. pr. m. e. Per žmonijos istoriją, trepanacijos praktika buvo vykdoma visame pasaulyje, aptikti pavyzdžiai Lotynų Amerikoje, Europoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Ramiojo vandenyno pakrančių regionuose; manoma, kad skirtingose pasaulio dalyse trepanacijos praktika buvo išvystyta nepriklausomai.

Specialius nurodymus, kaip daryti trepanaciją, yra aprašęs Hipokratas.

Per istoriją buvo taikomi keli trepanacijos metodai: kaukolės gremžimas, įpjovimas, gręžimas, prieš tai atitraukus skalpo odą. Nėra tiksliai žinoma, kiek buvo taikoma anestezija, neatmetant ir skirtingų kultūrų skirtingo skausmo suvokimo. Spėjama, kad Peru buvo naudojami kokainmedžio lapai, Europoje ir Artimuosiuose rytuose – mandragora, opijus, alkoholis. Gydymo nuo galvos traumų atvejais, tikėtina pacientai būdavo netekę sąmonės, dėl ko anestezija nebuvo būtina. Skausminga tik galvos odos atitraukimo procedūra, nes pačioje kaukolėje nėra nervų.

Dabartis[taisyti | redaguoti kodą]

Nemedicininė trepanacija neduoda jokios naudos sveikatai ir yra tik žalinga, kai kur atliekama iki dabar. Ši praktika plačiai paplitusi kai kuriose Afrikos gentyse, tačiau sutinkama ir vakarietiškose valstybėse, kaip įvairių kultų, Naujojo Amžiaus tikėjimų ar pavienių mistinių praktikų dalis. Kai kas net teigia, kad trepanacijas reikia daryti ir sveikiems žmonėms, taip pagerinant jų smegenų veiklą ir ryšį su dvasiniu pasauliu.

Vienas iš žinomų šiuolaikinių trepanacijos atvejų yra medicinos mokyklą baigusio, tačiau praktiškai šioje srityje nedirbusio Bart Huges sau pačiam atlikta operacija. 1965, po kelis metus trukusių eksperimentų su LSD, marihuana ir kitais narkotikais, Huges sumanė, kad pasiekti nušvitimą galima prasidūrus skylę galvoje. Jis naudojo elektrinį gražtą, skalpelį ir poodinę adatą vietiniam nuskausminimui. Operacija užtruko 45 minutes.

Viena iš Bart Huges pasekėjų, Amanda Fielding iš Oksfordo (Anglija), filmavusi, kaip pati sau trepanuoja kaukolę, bandė kandidatuoti į parlamentą. 1978 metais rinkiminėje kampanijoje pabrėžė, kad trepanaciją padarys įprasta ir nemokama medicinine praktika. Surinkusi 40 balsų, į parlamentą nepateko.

Jos teigimu, per skylę galvoje smegenis pasiekia daugiau deguonies, todėl gerėja jų veikla. Pačios teigimu, dabar ji niekada neserga, turi daugiau energijos ir yra veiklesnė. Taip pat teigia, kad trepanuoti žmonės rečiau serga neurozėmis ir depresija, priklausomybe narkotikams ar alkoholiui, tačiau mokslininkų nuomone tai tėra placebo efektas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.