Treniruotė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lietuvos vaikų futbolo rinktinės treniruotė per turnyrą Fragaria cup 2010. Prešovo miestas (Slovakija), 2010.07.04

Treniruotė, Treniravimas – tikslingas žmogaus fizinių ar psichinių savybių ugdymas, stiprinimas, lavinimas; organizmo, psichikos savybių ir galimybių plėtimas.

Tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiantis 3 aspektais galima išskirti:

  • Judrumo sumažėjimo prevencija
    • Protinį darbą dirbantiems asmenims,
    • vaikams, moksleiviams
    • pagyvenusio amžiaus žmonėms;
  • Reabilitacija po
  • organizmo funkcionalumo išlaikymas ir stiprinimas
    • sporto mėgėjų
    • sportininkų profesionalų, taip pat fizinių galimybių silpninimas sezono pabaigoje („detreningas“).

Objektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Treniruojamas greitis, jėga, ištvermė, judrumas, koordinacija, orientacija.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bendroji atletika: ištvermės sporto šakose lavinamas judrumas, stiprinami judėjimo ir atramos sistemos organai, kvėpavimas.
  • Ištvermės treningas: gerinama ir racionalizuojama medžiagų apytaka, kraujotaka. Variantai: jėgos, greičio ištvermės treniravimas.
  • Specifinės treningo rūšys:
  • Cirkuliarinis treningas: keli pratimai kartojami keletą kartų pakaitomis.
  • Diferencinis treningas: jo metų ištaisomos motorikos klaidos.

Periodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Planavimas priklauso nuo varžybų sezono:

  • Mezociklas: tam tikros treniravimo rūšys, metodai išdėstomi taip, kad jie apimtų maždaug 1 mėnesį. Kai kuriose sporto šakose treniravimosi metai skirstomi į ciklus (po 2-4 mėn.).
  • Mikrociklas: 1-4 savaičių laikotarpis, kai kiekvienai savaite skiriamas atskiras treniruotės planas, apimantis atskiras treniruotės dalis. Taip pat gali būti planuojama kiekviena diena sudarant detalius ar apytikslius aprašus.

Ribinių krūvių teorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ribinių krūvių teorija taikoma įvairiose gyvenimo srityse. Ji remiasi dialektika – priešybių vienybe ir kova. Žmogus stiprėja, nuolat ir tikslingai nugalėdamas kliūtis, telkdamas savo fizinius, intelektinius ir emocinius išteklius.

Kuo sudėtingesnė kliūtis, tuo labiau aktyvinami rezervai, iki maksimalių galimybių įtempiamos jėgos.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papildomam skaitymui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]