Transnacionalinė teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Transnacionalinė teisė - visuma teisės normų, reguliuojančių transnacionalinius visuomeninius santykius, jų subjektų teisinę padėtį, struktūras.

Transnacionalinė teisė plačiąja prasme - teisės taisyklės ir principai, kurių neapima nacionalinė teisė. Transnacionalinė teisė pradėjo formuotis aktyvėjant tarptautinei prekybai ir kitokiems mainams, tarptautinei civilinei apyvartai ir kitokiems ryšiams tarp skirtingų nacionalinių ir tarptautinių subjektų.

Sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transnacionalinė teisė apima šias sritis kaip:

  • tarptautinė viešoji teisė
  • tarptautinė privatinė teisė
  • viršvyriausybinė teisė (Europos Sąjungos teisė)
  • nacionalinė teisė, sąlygota tarptautinių (tarpvalstybinių) santykių (užsienio investicijos, apmokestinimas)
  • paprotinė viršnacionalinė teisė

Transnacionalinė teisėtyra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulyje veikia transnacionalinės teisės institutai bei centrai, kuriuose tiriam transnacionalinė teisė. Pagrindinė kryptis - tarptautinių ūkinių santykių reglamentavimas, tarptautinė ūkinė teisė. Rengiamos tarptautinės konferencijos (Conference on The Practice of Transnational Law) bei kuriamos teisiniai duomenų bankai, taip pat rengiami seminarai, užsiėmimai, teismo inscenizacijos, vasaros akademijos transnacionalinės teisės srityje.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje rengiamos transnacionalinės teisės studijos VDU Teisės fakultete vientisųjų teisės magistro studijų studentams. Galima įgyti Mičigano valstijos universiteto transnacionalinės teisės sertifikatą, sėkmingai išklausius ne mažiau kaip 20 kreditų iš Mičigano valstijos universiteto aprobuotų dėstytojų dėstomų dalykų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]