Trakų piliakalnis
| Trakų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Trakų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Trakų rajonas | ||
| Aukštis | 12-14 m | ||
| Plotas | 45x17 | ||
| Naudotas | XIV a. pabaiga – XV a. pradžia | ||
| Žvalgytas | 1854 | ||
| Tirtas | 1962 m. | ||
| Registro Nr. | / 27124 /A1782 | ||
Trakų piliakalnis, Pilies Kalnas, Aukų Kalnas – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 27124; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1782) Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Trakų šiaurinėje dalyje, pasiekiamas ties Trakų istorinio nacionalinio parko administracijos pastatu (Karaimų 5) pasukus Kęstučio gatve į šiaurės rytus, už 200 m yra už pusiasalio pilies priešpilio.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Luko ežero vakariniame krante esančiame pusiasalyje, Trakų pusiasalio pilies teritorijoje, 700 m į pietryčius nuo Trakų salos pilies. Aikštelė keturkampė, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 45x17 m dydžio. Piliakalnio papėdėse iškastas 18 m pločio, 3 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 12-14 m aukščio.
Aikštelės pietrytinė dalis nuslinkusi. Piliakalnis apaugęs retais lapuočiais, aikštelė dirvonuoja. Pietvakarių šlaite įrengti laiptai.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1854 m. Eustachijus Tiškevičius piliakalnyje ieškodamas požemių, padarė aikštelės skersinį pjūvį bei iškasė 7 šurfus, surado mūrinius šlaito tvirtinimus. 1962 m. Adolfas Tautavičius ištyrė didžiąją aikštelės dalį - iš viso 582 m² plotą. Ankstyviausių įtvirtinimų liekanos yra sunaikintos vėlesnės rekonstrukcijos metu ar užpiltos storu žvyro sluoksniu. Tuomet kalva gerokai paaukštinta užpilant daugiau kaip 3 m žvyro sluoksnį, šlaitus sustiprinant plūktu moliu. Pašlaitėje pradėtas kasti 6-13 m pločio, 3 m gylio griovys (jo nebuvo šiaurės vakarų ir pietryčių papėdėse), kurio vidiniame krašte iš akmenų mūryta 260 m ilgio, 1,1-1,4 m storio siena. Tiek siena, tiek ir griovys liko nebaigti. Aikštelė apjuosta 50x15 m dydžio, 2 m storio plytų-akmenų gynybine siena. 2 m aukštesnėje jos pietrytinėje dalyje pastatytas (atrodo, irgi liko neužbaigtas) 15x18 m dydžio plytų akmenų mūro pastatas su iki 1,8 m storio sienomis. Į šiaurės vakarus nuo jo liko keturkampis 35x14 m dydžio pilies kiemas. Jo šiaurės rytų kampe iškastoje 13x7 m dydžio, iki 1,8 m gylio duobėje buvo pradėtas iš akmenų mūryti keturkampis pastatas ar bokštas. Aikštelėje, be mūro griuvenų, beveik nerasta archeologinių radinių, aptiktos tik 3 geležinės vinys, užrakto dalis, kaltelis, arbaleto strėlės antgalis, pora neaiškių dirbinėlių, 17 žiestos keramikos šukių.
Piliakalnis datuojamas XIV a. pabaiga – XV a. pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 39000 m².
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio statiniai įėjo į Trakų pusiasalio pilies gynybinį kompleksą. Jo raida nėra visiškai aiški. Ikišiolinių tyrimų metu išskirti du pagrindiniai pilies raidos etapai: jos pastatymas ir rekonstrukcija. 1413 m. Trakuose lankęsis flamandų riteris Žilberas de Lanua mini seną medinę pilį. Tiksliau nedatuotame XV a. pradžios dokumente minima medinė pilis ant kalno, turinti dvi mūro sienas. Panašu, kad mūrinė Trakų pusiasalio pilis pradėta statyti tik XV a.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Daniliškių piliakalnis 8 km Trakų salos pilis 0,8 km |
Bražuolės piliakalnis 4,5 km | Varnikų piliakalnis 0,5 km |
| |||||||
| Bagdononių piliakalnis 15 km |
|
Neravų piliakalnis 12 km | |||||||||
| Strėvos piliakalnis 15 km | Kiaulėkų piliakalnis 35 km | Senųjų Trakų piliakalnis 5,5 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vladislovas Sirokomlė. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą. Vilnius 1989. (vertimas iš: Syrokomla, 1857), p. 45-46.
- Adolfas Tautavičius. Trakų pusiasalio pilies teritorijos 1962–1964 m. archeologinių kasinėjimų duomenys // Muziejai ir paminklai. Vilnius. 1968. T. 3, p. 56-58.
- Adolfas Tautavičius. Pusiasalio pilis // Lietuvos pilys. Vilnius, 1971. p. p. 110, 115-118.
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 254-255 (Nr. 90)
- Gintautas Zabiela. Nuo medinės prie mūrinės pilies (Motai Europoje ir Lietuvoje) // Lietuvos pilių archeologija. Klaipėda, 2001, p. 25, 29, 31-33.
- Algirdas Antanas Baliulis, Stanislovas Mikulionis, Algimantas Miškinis. Trakų miestas ir pilys. Vilnius. 1991, p. 23-24, 27-28.