Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trakų apskritis buvo Lietuvos pietryčiuose ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Egzistavo nuo XV a. iki 1950 m. su trumpomis pertraukomis 1839-42 ir 1914-18 m. Centras – Trakai, 1919–1940 m. Kaišiadorys.
Trakų apskritis LDK sudėtyje 1507-1795 m.
Trakų apskritis II Lenkijos Respublikos sudėtyje 1920-1922 m.
Trakų apskritis minima nuo 1496 metų, iki 1795 m. priklausė LDK Trakų vaivadijai. 1791 m. iš dalies Trakų apskrities sudaryta Merkinės apskritis.
1795–1797 m. ir 1801–1915 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai. 1839 m. Trakų apskritis panaikinta, bet 1842 m. vėl atkurta. 1915 m. apskritį vėl panaikino vokiečių okupacinė valdžia: didžioji dalis apskrities teritorijų įėjo į naujai sudarytą Kaišiadorių apskritį.
1918 m. ji oficialiai atkurta Lietuvos Respublikos sudėtyje, tačiau 1919 m. Lenkijai užėmus Vilniaus kraštą, dalis apskrities buvo okupuota (kartu su Trakais), dėl to jos centras perkeltas į Kaišiadoris. Lenkijai atitekusioje apskrities dalyje sudaryta atskira Trakų apskritis, kuri 1922 m. sujungta su Vilniaus apskritimi į Vilniaus-Trakų apskritį (su centru Vilniuje).
Lietuvos trakų apskričiai priskirta ir didžioji dalis Kaišiadorių apskrities. Iki 1923 m. Trakų apskrities ribos keitėsi. Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai, 1940 m. vasario 18 d. apskrities centras atkeltas į Trakus. 1941 m. dalis apskrities perduota naujai Eišiškių apskričiai. 1941–1944 m. Trakų apskritis įėjo į Lietuvos generalinės srities Vilniaus krašto apygardą.
1946 m. Kaišiadorių, Žaslių ir Žiežmarių valsčiai perduoti naujai atkurtai Kaišiadorių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Trakų rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Daugų rajonui (8 apylinkės), Eišiškių rajonui (30 apylinkių), Jiezno rajonui (7 apylinkės), Vievio rajonui (23 apylinkės) ir Vilniaus rajonui (2 apylinkės).
| Apskrities istorija |
| Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Suskirstymas |
Gyvenvietės
|
| 1790 |
8740 |
112.609 |
|
24 miestai ir miesteliai |
| 1834 |
|
85.321 |
|
|
| 1897 |
5151 |
203.401 |
|
|
| 1914 |
5872 |
254.000 |
|
|
| 1919 |
|
|
17 valsčių: Aukštadvario valsčius, Darsūniškio valsčius, Dusmenų valsčius, Gegužinės valsčius, Kaišiadorių valsčius, Kietaviškių valsčius, Kruonio valsčius, Lentvario valsčius, Onuškio valsčius, Rūdiškių valsčius, Semeliškių valsčius, Trakų valsčius, Užuguosčio valsčius, Valkininkų valsčius, Vievio valsčius, Žaslių valsčius, Žiežmarių valsčius |
|
1923
(išsamiau) |
2191 |
78.636 |
9 valsčiai: Aukštadvario valsčius, Kaišiadorių valsčius, Kietaviškių valsčius, Kruonio valsčius, Onuškio valsčius, Semeliškių valsčius, Vievio valsčius, Žaslių valsčius, Žiežmarių valsčius |
- 11 miestelių
- 471 kaimas
- 7 bažnytkaimiai
- 174 dvarai ir palivarkai
- 569 vienkiemiai
- 23 kitos gyvenvietės
|
| 1938 |
2146 |
99.388 |
|
|
| 1940 |
|
|
|
|
| 1942 |
|
108.500 |
|
|
1949
(suskirstymas) |
2809 |
|
10 valsčių (103 apylinkės) |
|
| 1950 |
|
|
102 apylinkės |
|
Apskrities valsčiai 1920–1950 metais: