Trabzonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Trabzonas
turk. Trabzon
Trabzonsign.jpg
Trabzono panorama

Trabzonas
41°0′0″N 39°44′0″E / 41°N 39.73333°E / 41; 39.73333 (Trabzonas)Koordinatės: 41°0′0″N 39°44′0″E / 41°N 39.73333°E / 41; 39.73333 (Trabzonas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Turkijos vėliava Turkija
Provincija: Trabzono provincija
Meras: Mehmetas Volkanas Kanioglu
Gyventojų (2009): 740 569
Plotas: 189 km²
Tankumas (2009): 3 918 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: TrabzonasVikiteka

Trabzonas – miestas šiaurės rytų Turkijoje, uostas prie Juodosios jūros. Trabzono provincijos centras. Plėtojama maisto, cemento, laivų statybos pramonė, žvejyba, įvairūs amatai. Yra Karadenizo technikos universitetas, VIII a.-XV a. architektūros paminklų (Hagia Sophia bažnyčia, Sumelos vienuolynas (Trabzono provincijoje), Trabzono pilis).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Trabzono naktinis vaizdas

Miestas įkurtas 756 m. pr. m. e. graikų kolonistų ir vadinosi Trapezundas (gr. Τραπεζοῦς). Miestas buvo svarbus prekybos centras tarp Europos, Kaukazo ir Persijos. Ponto karalius Mitridatas VI prijungė prie Ponto karalystės.

Romos laikais priklausė Ponto provincijai. Trabzonas buvo Romos imperijos Juodosios jūros uostas. Iš čia driekėsi sausumos prekybos keliai į Armėniją ir Eufrato rajonus.

258 m. Trabzoną nusiaubė gotai, bet Justinianas I iš naujo atstatė miestą ir pilies sienas. Paskui seldžiukai ne kartą bandė jį užimti, bet Trabzonas atsilaikė.

Bizantijos laikais iš Ponto provincijos ir dalies Armėnijos buvo įkurta Chaldijos provincija, kurios centras buvo Trabzonas. Miestas turėjo savo vyskupą.

1204 m., IV Kryžiaus žygio metu įkurta Trapezundo imperija, kurią valdė Gruzijos karalienės Tamaros giminaitis. Trabzonas iš dalies buvo priklausomas nuo Gruzijos.

1461 m. spalio 26 d. Trabzoną užkariavo osmanų sultonas Mehmedas II. Nors į Trabzoną atsikėlė gyventi daug turkų persikėlėlių, bet etniniai armėnai, graikai ir lazai išliko. Paskutiniais osmanų valdymo metais, krikščionybės įtaka dar buvo išlikusi miesto kultūriniame gyvenime. Trabzone buvo atidaryti keli vakarų šalių konsulatai.

Pirmojo pasaulinio karo metu Trabzonas ir jo apylinkės buvo Kaukazo fronto mūšių vieta tarp Osmanų imperijos ir Rusijos. 1916 m. balandį miestą užėmė rusų armija, kuri čia išbuvo iki 1918 m.

Trabzonas labai nukentėjo ir nuo armėnų genocido[1].

Po Turkijos nepriklausomybės karo ir 1923 m. pasirašytos Lozanos sutarties, Trabzonas atiteko Turkijai.


Geografija ir klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Trabzonas yra Juodosios jūros pakrantėje. Iš pietų jį supa Ponto kalnų plynaukštės: Erikbelio, Hidyrnebio, Šolmos, Kirazlio ir Kadyrgos. Tik 22,4 % Trabzono srities užima lyguma (jūros pakrantė ir Deirmendere (turk. Değirmendere ) upės slėnis (Malūno upė)), o 77,6 % – kalnai. Regione auga mišrūs miškai, būdingi Juodosios jūros subtropikų klimatui.

Mėnuo Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Vid. metų
Aukščiausia temperatūra, °C 10 10 11 15 18 23 26 26 23 20 16 12
17
Žemiausia temperatūra, °C 5 5 6 9 13 17 20 21 18 14 10 7
12
Krituliai, mm 76,2 66 58,4 53,3 58,4 53,3 35,6 43,2 76,2 106,7 96,5 76,2
789,9
Šaltinis: Orų statistika
Pirmojo Turkijos prezidento Atatiurko namas Trabzone (turk. Atatürk Köşkü)

Trabzono virtuvė[2][taisyti | redaguoti kodą]

Trabzono uostui tenka 20 % visos Turkijos sugaunamos žuvies, todėl žuvies patiekalai yra regiono tradicinės virtuvės komponentas. Populiariausi žuvies patiekalai yra Kalkan (Plekšnė) ir Hamsi tava (keptas Europinis ančiuvis)[3].

Kiti regiono patiekalai:

  • Akçaabat köfte – pikantiški ėriuko mėsos kukuliai,
  • Karadeniz pidesi – keptas pyragėlis su faršu, sūriu ir kiaušiniu,
  • Sucuk – jautienos, avienos dešra pagardinta česnaku, kmynais ir pipirais,
  • Kuymak – karštas padažas iš kukurūzų miltų ir daug sviesto bei sūrio,
  • Vakfıkebir ekmeği – kaimiška balta duona,
  • Tavada Mısır Ekmeği – kviečių–kukurūzų duona,
  • Kara Lahana Çorbası – žirnių–kopūstų sriuba.

Trabzono apylinkės garsios miško riešutais, todėl jie gausiai naudojami maistui įvairiuose saldžiuose patiekaluose.

Šv. Sofijos soboras (Hagia Sophia)

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Arsenalas

Trabzone yra daug lankytinų istorinių vietų:

  • Šv. Sofijos soboras (turk. Ayasofya Müzesi) – Bizantijos laikais statyta bažnyčia, svarbiausia Trabzono lankytina vieta.
  • Trabzono pilies griuvėsiai – galima apžiūrėti tik išorinę pilies sieną. Pačios pilies griuvėsiai yra kareivinių zonoje.
  • Atatürk Köşkü – Viktorijos epochos vila. 1924 m. pastatas buvo atiduota pirmajam Turkijos prezidentui Atatiurkui, kai šis viešėjo Trabzone.
  • Boztepe parkas – nedidelis parkas su arbatos sodu ant kalvos. Nuo čia atsiveria panoraminis Trabzono vaizdas.
  • Trabzono muziejus – muziejus miesto centre, kuriame be šio regiono istorinių eksponatų yra didelė Bizantijos eros ekspozicija.
  • Trabzono turgaus rajonas – tarp miesto skvero Meydan ir Kunduracilar gatvės, siaurose senamiesčio gatvėse esančios parduotuvės.
  • Arsenalas – vienas įspūdingiausių ir daug diskusijų sukėlęs Trabzono pastatas. Pastato sienoje yra įmūryta marmurinė plokštė su sultono Abdul Hamido II monograma ir jo parašu, todėl manoma, kad pastatas pastatytas apie 1887 m. 1916 m. rusams užėmus Trabzoną, pastatas buvo naudojamas kaip arsenalas, o 1919 m. liepos 9 d. įvykus sprogimui, pastatui sprogimo bangos buvo nuneštas stogas[4]. 40°59′33.56″N 39°43′21.48″E / 40.9926556°N 39.7226333°E / 40.9926556; 39.7226333
Gülbahar Hatun mečetės interjeras

Pagrindinės Trabzono apylinkių lankymo vietos: Sumelos vienuolynas (turk. Sümela Manastırı), Uzungiolio (turk. Uzungöl) ežeras ir prie jo esanti mečetė. Sumelos vienuolynas pastatytas ant stataus uolos skardžio ir yra 50 km į pietus nuo Trabzono, netoli Mačkos miestelio. Vaizdingos Uzengiolio apylinkės yra 70 km nuo miesto į rytus.

Kitos lankytinos vietos[5]:

ir Kızlaro (Panagia Kerameste) moterų vienuolynai[7].


  • Bažnyčios: Haga Sotha (Šv. Jono), Hagios Ayvasıl (Šv. Anos), Hagios Theodoros (Šv. Teodoros), Hagios Konstantinos (Šv. Konstantinos), Hagios Khristophoras (Šv. Kristoforo), Šv. Bazilio, Šv. Marijos, Hagios Michailo (Šv. Michailo) ir Panagia Tzita.
  • Mečėtės: Fatiha (anksčiau buvo Panagia Khrysokephalos bažnyčia), Yeni Cuma (anksčiau buvo Eugenijos bažnyčia), Nakip (anksčiau buvo Šv. Andrejaus bažnyčia), Hüsnü Köktu ğ (anksčiau buvo Eleuterėjaus bažnyčia), İskender Paša, Semerciler, Çar şı, Gülbahar Hatun ir Türbe.
Fatiha mečetė (anksčiau buvo Panagia Khrysokephalos bažnyčia)

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Vakarų–rytų Europos kelias E70La Korunjos, Trabzono miesto centru, tęsiasi į rytus link Potčio (federalinis kelias D010). Pietų Anatolijos kelias D885 iš miesto centro tęsiasi į Erzindžaną. Tarptautinis Trabzono oro uostas yra rytinėje miesto dalyje, ant Juodosios jūros kranto.

Trabzono jūrų uoste yra kruizinių, žvejybos ir prekybos laivų prieplaukos.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas – populiariausia sporto šaka Trabzone. Futbolo klubas „Trabzonspor“, vienintelis ne Stambulo klubas iš didžiojo ketverto, kuris keletą kartų nugalėjo šalies čempionate. Mieste taip pat žaidžia Akçaabat Sebatspor klubas.

2007 m. liepą Trabzone vyko pirmosios Juodosios jūros šalių žaidynės, o 2011 m. vyks Europos olimpinis jaunimo vasaros festivalis.

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Trabzono įžymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]