Thomas Cook
|
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Thomas Cook (1808 m. lapkričio 22 d. Melbournas, Derbišyras – 1892 m. liepos 18 d.) – sukūrė pirmąją kelionių agentūrą, kuri dabar yra Thomas Cook Group.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tomas Kukas buvo Elizabetos ir Džono sūnus, kurie gyveno Melbourne, Derbišyre. Poros pirmasis vaikas buvo pavadintas Elizabetos tėvo vardu. Džonas mirė kai Tomui buvo treji ir jo motina ištekėjo dar kartą tais pačiais metais.
Būdamas dešimties Tomas pradėjo dirbti padėjėju vietiniame turguje už šešis pencus per savaitę. Sulaukusį keturiolikos jį apmokė Džonas Pegas ir penkerius metus jis dirbo kabinetų įkūrėju. Tomas buvo priimtas į Baptistų bendruomenę ir 1826 m. tapo pamokslininku, pristatė kaimą kaip evangelistų darydamas bukletus, ir dirbo kabinetų įkūrėju tam kad užsidirbtų pinigų. Po darbo Baptistų pamokslininku ir bukletų skleidėju jis tapo Baptistų ministru 1828 m. 1832 m. Tomas Kukas atsikraustė į Adamo ir Evos gatvę Market Harborough‘e. Įtakotas vietinio Baptistų ministro Francio Beardsalio jis prisiėmė saikingumo skleidėjo pareigas ir organizavo susitikimus bei procesijas prieš alkoholio vartojimą. 1833 m. kovo 3 d. Tomas Kukas vedė Marianą Mason. Džonas Masonas Kukas buvo jų vienintelis sūnus, kuris gimė 1834 m. sausį.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kuko idėja siūlyti ekskursijas atsirado jam laukiant pašto karietos Kibvorte Londone. 1841 m. liepos 5 d. jis suorganizavo besigydančių nuo alkoholizmo parapijiečių išvyką į blaivybės šalininkų sambūrį Lafbore (Didžioji Britanija) už vienuolikos kilometrų. Dvasininkas subūrė 570 bendraminčių ir pats jiems organizavo kelionę traukiniu bei pasirūpino šių žmonių maitinimu, nakvyne bei pramogomis, siekdamas parodyti, kad pramogos galimos ir be svaigalų. Jis susitarė su geležinkelio kompanija įkainoti kelionę vienu šilingu vienam žmogui, į ką įėjo bilietas ir maistas šiai traukinio kelionei. Per ateinančias tris vasaras jis suplanavo ir vadovavo blaivybės šalininkų ir sekmadienio mokyklos vaikų ekskursijoms. 1844 m. vidurio apygardų geležinkelio kompanija sutiko pasirašyti nuolatinę sutartį su Tomu Kuku įpareigodama jį surasti keleivių. Ši sėkmė leido jam pradėti nuosavą verslą organizuojant keliones ir imti procentinį mokestį už geležinkelio bilietus.
1845 metų rugpjūčio 4 dieną jis suorganizavo apgyvendinimą partijai žmonių keliaujantiems iš Leičesterio į Liverpulį. 1846 m. jis 350 žmonių parengė turą po Škotiją, deja, komercinių galimybių trūkumas privedė jį prie bankroto. Tomas Kukas užsispyrė ir sulaukė sėkmės kai įtikino visuomenę kad gali suplanuoti kelionę daugiau nei 165 000 žmonių į Didžiąją Parodą (Great Exhibition) Londone. Po ketverių metų jis suorganizavo pirmąją užsieninę kelionę į „Calais“, kuri sutapo su paroda Paryžiuje. Kitais metais jis pradėjo teikti savo žiedines keliones po Europą („Grand circular tours“). Per 1860-ius metus jis pardavė kelionių paketų į Šveicariją, Italiją, Egiptą ir Jungtines Valstijas. Kukas kūrė nepriklausomas keliones. Turistai pirkdami bilietus sumokėdavo už kelionę, maistą ir gyvenamąjį plotą nekintamam laikui bet kuriuo pasirinktu maršrutu. Jo sėkmė buvo tokia, kad Škotijos geležinkelio kompanijos atsisakė teikti savo paramą tarp 1862 m. ir 1863 m. su tikslu patiems išbandyti turizmo verslą.
Su Džonu Kuku jis suformavo kompaniją ir pervadino kelionių agentūrą į „Thomas Cook and Son“. Jie įgijo įgaliojimus Flyto gatvėje, Londone. Tuo metu Kukas sustabdė savo asmeninių kelionių organizavimą ir tapo užsienio ir vidaus kelionių agentu. Įstaiga taip pat turėjo parduotuvę kurioje pardavinėjo svarbius kelionei daiktus, tokius kaip turisto vadovus, bagažus, teleskopus ar avalynę. Tomas matė savo rizikingus sumanymus kaip religinę ir socialinę tarnybą, o jo sūnus ėmėsi komercijos, kas leido kompanijai plėstis. Dėl savo įsitikinimų Tomas ir jo žmona įkūrė nedidelį blaivybės šalininkų viešbutį virš biuro. Jų verslo modelis buvo rafinuotas pagal viešbučio kupono pateikimą 1866 m. Nuplėšiamos kuponų šaknelės buvo išduodamos turistui. Jos galiojo viskam: restorano patiekalams ir nakvynei viešbutyje. Tai rodė kad jie yra Kuko sąraše.
1865 m. agentūra organizavo keliones po Jungtines Valstijas paimant keleivius iš kelių išvykimo taškų. Džonas Masonas Kukas vadovavo kelionėms po kelis civilinio karo mūšio laukus. Trumpa bet aštri partnerystė buvo susiformavusi su vienu iš amerikos verslininkų 1871 m. ir pavadinta „Cook, Son and Jenkins“, bet po kelių rimtų nesutarimų agentūra vėl atgavo savo seną pavadinimą. Kelionės aplink pasaulį prasidėjo 1872 m., kur už 200 ginėjų buvo galima garlaiviu perplaukti atlantą, vagonu kirsti Ameriką, garlaiviu su mentiniu ratu pasiekti Japoniją ir sausuma kirsti Kiniją ir Indiją, kas truko 222 dienas.
Interesų konfliktai tarp tėvo ir sūnaus išsisprendė kai sūnus įtikino tėvą, Tomą Kuką, atsistatydinti 1879 m. Jis persikraustė atgal į Leičesterį ir ramiai gyveno iki pat mirties. Firmos augimą sustiprino Džonas Masonas Kukas ir jo du sūnūs, ypač padėjo karinio transporto ir pašto sistemos įsitraukimas Anglijoje ir Egipte per 1880-ius, kai Kukas pradėjo organizuoti keliones į viduriniuosius rytus. Apie 1888 m. kompanija įkūrė biurų visame pasaulyje, netgi 3 Australijoje ir vieną Auklande, Naujoje Zelandijoje ir 1890 m. kompanija pardavė virš 3,25 milijonų bilietų. Džonas Masonas Kukas išgarsėjo ir vadovaujant ekskursijoms, pavyzdžiui, Viduriniuosiuose Rytuose buvo apibūdintas kaip antras šauniausias žmogus Egipte. Deja, suplanavęs Vokietijos Imperatoriui Vilhelmui antrajam kelionę į Palestiną 1898 m. jis susirgo dizinterija ir po metų mirė.
Džono sūnūs, Frenkas Henris, Tomas Albertas ir Ernestas Edvardsas nebuvo tokie talentingi ir versle nesusilaukė tokios sėkmės kaip Džonas ar Tomas. Nepaisant centrų atidarymo Berklio skvere, Londone 1926 m., Tomo Kuko ir sūnaus kompanijos vardas egzistavo tik iki 1928 m., kai ji buvo parduota „Wagons-Lits“ kompanijai. Per 1930-ius kelionių agentūra sustiprino ypač keliones į Egiptą ir Palestiną. Iš tikrųjų kompanija buvo pagrindinė darbdavė Egipte, įtraukiant laivininkystę, trasnportą ir turizmo operacijas. Po antrojo pasaulinio karo protrūkio „Wagons-Lits“ kompanijos centrai Paryžiuje buvo konfiskuoti okupuojančiųjų jėgų. Vėliau jos gražinimo Anglijai pareikalavo vyriausybė. 1941 m., po šimtmečio nuo kompanijos susikūrimo, Tomas Kuko ir sūnaus kompanija buvo parduota keturioms didesnėms kompanijoms siekiant jos išsiplėtimo ateityje.
Kompanijos nuosavybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kompanija buvo nacionalizuota 1948 m. kaip dalis Anglijos Transporto Pavedimo. 1950 m. pradžioje kompanija pradėjo aukštinti užsienio šalis, ypač Italiją, Ispaniją ir Šveicariją rodydama informacinius filmus miesto salėse visoje Anglijoje. Vis dėlto jie padarė brangiai kainavusį sprendimą nekurti pigių atostogų kelialapių į kuriuos įeitų transportas ir gyvenamojo ploto nuoma į vieną paketą. Kompanija toliau brido į nuosmukį ir buvo išgelbėta tik „Trust House Forte“, „Midland Bank“ ir „Automobile Association“ kompanijų susivienijimo, kurios nupirko kompaniją iš Anglijos vyriausybės 1972 metų kovo 26 dieną. Vėliau, „Midland Bank“ įgijo visas teises kompanijos valdyme per 1977 m. Jungtinių Valstijų įstatymai pradėjo drausti nacionalinių bankų nuosavybę į kelionių agentūras, taigi, Jungtinių Valstijų procesai buvo parduoti „Dun & Bradstreet“ 1975 m. Po kompanijos persitvarkymo ir kelionių čekių verslo atidarymo kompanija vėl suklestėjo.
2019 m. rugsėjo 23d. agentura paskelbė apie bankrotą.[1]
