Tomás Luis de Victoria

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tomás Luis de Victoria portretas

Tomasas Luisas de Viktorija (isp. Tomás Luis de Victoria, italizuotu variantu Tommaso Ludovico da Vittoria, 1548 − 1611 m. rugpjūčio 27 d.) – ispanų renesanso kompozitorius. Žymiausia figūra XVI a. pabaigos Ispanijos katalikiškoje polifoninėje vokalinėje muzikoje.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tomasas Luisas de Viktorija gimė apie 1548 m. Aviloje, gausioje ir įtakingoje šeimoje. Buvo septintas iš devynių šeimos vaikų. Vaikystėje buvo choro berniuku Avilos katedroje. Čia mokėsi pas garsius to meto Ispanijos kompozitorius. Persiėmė Morales, Espinar ir Ribera muzikos ispaniškąja tradicija. Apie 1560-ųjų vidurį Viktorija buvo išsiųstas į Romos jėzuitų kolegiją Colleggio Germanico (dalis besimokančiųjų joje buvo nemokamai priimami iš Vokietijos, kad pasiruoštų kontrreformacijai). Viktorija kolegijoje priimtas giedotoju. Beveik tikra, kad tuo metu jis susipažino su Giovanni Pierluigi da Palestrina, garsiausiu to meto kompozitoriumi. Tikriausiai buvo jo apmokytas. Vėliau, jau grįžęs į Ispaniją, Viktorija buvo pramintas „ispaniškuoju Palestrina“, dėl ryškios Palestrinos mokyklos įtakos.

Kolegijoje Viktorija ne tik dainavo, bet ir tapo vargonininku. 1569 m. jis užėmė vargonininko vietą S. Maria di Montserrato bažnyčioje. Kita Romos bažnyčia, kurioje jis rezidavo, buvo S. Giacomo degli Spagnuoli. 1571 m. Germanico kolegija jį priėmė muzikos mokytoju. Tais pačiais metais Viktorija pakeitė Palestriną kapelmeisterio poste Romos Seminarijoje. Spėjama, kad tokio jauno amžiaus kapelmeisteris buvo priimtas pačiam Palestrinai rekomendavus. 1575 m. jis tapo Germanico kolegijos kapelmeisteriu, kuriuo išbuvo apie 2 metus. 1575 m. buvo išventintas į dvasininkus, įgijo diakono laipsnį, įstojo į Preti dell'Oratorio kongregaciją. 1578 m. tapo bažnyčios S. Girolamo della Carità kapelionu, kuriuo išbuvo iki 1585 m.

Romos periodu Viktorija pradėjo publikuoti savus kūrinius. Tame tarpe 1585 m. „Officium Hebdomadae Sanctae“ − muzikos rinkinį Šv. Savaitei, kuriame buvo 9 raudos, 18 responsorijų, 2 kančios ir kitų kūrinių − kartu su 1605 m. pasirodžiusia „Officium defunctorum“ (Requiem), ilgai laikytų geriausiais Viktorijos kūriniais. Nepaisant puikios karjeros Italijoje Viktorija norėjo grįžti į tėvynę, ką išreiškė 1583 m. „Missarum libri duo“ dedikacijoje, skirtoje Pilypui II-ajam.

1587 m. Viktorija grįžo į Ispaniją ir užėmė asmeninio Šv. Romos imperatoriaus Maksimilijono II žmonos ir Ispanijos infantos, našlės Marijos Austrės kapeliono vietą iki jos mirties 1603 m. Viktorija apsistojo Madrido Descalzes de S Clara vienuolyne, į kurį buvo pasitraukusi Marija Austrė. Jame jis galėjo naudotis vienuolyno dainininkais ir instrumentalistais. 1594 m. jis lankėsi Palestrinos laidotuvėse Romoje. 1600 m. Viktorija paruošė kapitalinę savo kūrinių rinkinio publikaciją. 1605 m. publikuotas vienas garsiausių jo kūrinių „Officium defunctorum“ − requiem mišios, skirtos Marijos Austrės laidotuvėms. Nepaisant savo statuso, kuris jam leido užimti kapelmeisterio postą vienuolyne, Viktorija dažniau užsiėmė lengvesniu vargonininko darbu. Spėjama, kad jam tai leido daugiau keliauti. Manoma, kad vienuolyne jo vėlesniems vokaliniams kūriniams būdavo pritariama vargonais ir fagotu. Tomasas Luisas de Viktorija mirė 1611 m. rugpjūčio 20 d.,[1] kitais šaltiniais − 27 d.[2] Palaidotas Descalzes de S Clara vienuolyne, tačiau tiksli jo kapo vieta nežinoma.

Publikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Beveik visi žinomi autentiški Viktorijos kūriniai buvo publikuoti jau jo gyvenimo metu 11-oje leidinių, dažnai prabangiai įrištų. Keliolika motetų publikuoti keletą kartų. Viktorija kūrė išskirtinai sakralinę muziką.

Viktorijos kūrinių ištraukos

  • Motecta (1572, 4-6, 8 balsų motetai, išleista Venecijoje);
  • Liber primus: qui missas, psalmos, Magnificat... aliaque complectitur (1576, 4-6, 8 balsų mišios, magnifikatai, psalmės, išleista Venecijoje);
  • Cantica beatae virginis vulgo Magnificat, una cum 4 antiphonis beatae virginis per annum (1581, 4, 5, 8 balsų magnifikatai ir antifonai, išleista Romoje);
  • Hymni totius anni secundum sanctae romanae ecclesiae consuetudinem (1581, 4 balsų himnai, išleista Romoje);
  • Motecta (1583, 4-6, 8 balsų motetai, išleista Romoje);
  • Missarum libri duo (1583, 4-6 balsų mišios, išleista Romoje);
  • Motecta festorum (1585, 4-6, 8 balsų motetai, išleista Romoje);
  • Officium Hebdomadae Sanctae (1585, 3-8 balsų Šv. Savaitės muzika, išleista Romoje);
  • Missae ... liber secundus (1592, mišios, išleista Romoje);
  • Missae, Magnificat, motecta, psalmi et alia quam plurima (1600, įvairių kūrinių rinkinys, išleista Madride);
  • Officium defunctorum (1605, Requiem mišios, išleista Madride);

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]