Tinia
Tinia (Tina; Tin)[1] – aukščiausiasis dievas etruskų mitologijoje; jo atitikmuo graikų mitologijoje – Dzeusas, o romėnų – Jupiteris. Tinios žmona – deivė Uni (gr. Hera; rom. Junona).[2] Siejamas su dienos šviesa.[1] Drauge su deivėmis Uni bei Menrva sudarė dievybių triadą.[3]
Tinia dažnai vaizduotas sėdintis soste,[3] būdingas šios dievybės atributas – žaibai. Etruskų mene Tinia vaizduotas dvejopai: kaip barzdotas vyras arba kaip bebarzdis jaunuolis.[2] Aptikti šeši veidrodžiai, kur Tinia pavaizduotas bebarzdis. Be to, etruskų mene neretai vaizduota deivės Menrvos gimimo iš Tinios galvos scena (perimta iš graikų mitologijos). Ant vieno veidrodžio pavaizduota, kaip Thanr apriša Tinios galvą, o ant kito – kaip ją patepa Mean, kuri laiko alebastro indą.[1]
Ant Pjačencos kepenų šios dievybės vardas įrašytas penkis kartus.[1]
Tinios sūnūs – Tinas cliniiaras (Dioskūrų atitikmuo).[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 207.
- ↑ 2,0 2,1 Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 60.
- ↑ 3,0 3,1 Simon K.F. Stoddart. Historical Dictionary of the Etruscans, Scarecrow Press, 2009, p. 193.