Tikėjimas iš troškimo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Tikėjimas iš troškimo arba Tikėjimas iš didelio noro, plačiau žinomas anglišku Wishful thinking terminu – kažkokio teiginio laikymas teisingu vien todėl, kad norėtųsi, jog jis būtų teisingas. Toks tikėjimas ignoruoja racionalumą ir teiginio įrodymus ar jų nebuvimą.

Psichologiniai tyrimai atskleidė, kad iš dviejų visais kitais požiūriais vienodai pagrįstų (ar nepagrįstų) idėjų žmonės labiau linkę teisinga laikyti tą, kuri duotų geresnius rezultatus.

Tokio tikėjimo pavyzdžiu laikoma ir garsioji Barbarosos operacijaHitlerio planas įsiveržimui į Rusiją.

Argumentacijos klaida[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo tendencingu suvokimu yra paremta ir argumentacijos klaida, vadinama argumentu iš didelio noro. Ji daroma tuomet, kai kažkokios idėjos teisingumas grindžiamas tuo, jog būtų labai šaunu, jei ji būtų teisinga. Pavyzdžiui:

Argumentas iš didelio noro priskiriamas apeliavimo į emocijas argumentacijos klaidų grupei.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]