Tiananmenio aikštė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vaizdas į aikštę nuo Dangaus ramybės vartų

Tiananmenio aikštė (kin. 天安門廣場, pinyin: Tiān'ānmén Guǎngchǎng) – didžiulė aikštė Kinijos sostinės Pekino centre, pavadinta pagal Tiananmenio vartus (Dangaus ramybės vartai), kurie išsidėstę aikštės šiaurinėje dalyje ir skiria ją nuo Uždraustojo miesto. Tiananmenio aikštė yra trečia pagal dydį pasaulyje, jos plotas 440 000 m² (880 m x 500 m).

Aikštė turi didelę kultūrinę reikšmę, joje vyko keletas įsimintinų įvykių Kinijos istorijoje, kaip kad 1989 m. Tiananmenio aikštės protestai už demokratiškumą, kurie pasibaigė 1989 m. birželio 4 d. vyriausybės mieste įvesta karine padėtimi ir kelių šimtų civilių žūtimis.[1][2]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dangaus ramybės vartai, vedantys į Uždraustąjį miestą, buvo pastatyti Mingų dinastijos 1415 m. Žlungant Mingų dinastijai, karų tarp Li Dzičengo ir ankstyvųjų Čingų dinastijos imperatorių metu vartai buvo smarkiai apgadinti (o galbūt ir sunaikinti). Tiananmenio aikštė buvo suprojektuota ir pastatyta 1651 m. XX a. 6-ajame dešimtmetyje jos plotas išaugo keturis kartus.[3][4]

Netoli dabartinio aikštės centro kadaise stovėjo Didieji Mingų vartai, vedę į pietuose esantį Imperatoriškajį miestą, Čingų dinastijos valdymo laikotarpiu pervadinti į Didžiuosius Čingų vartus, o Kinijos Respublikos laikais vadinti Kinijos vartais. Jie buvo skirti išimtinai ceremonijoms, turėjo tris arkas, jų nejuosė pylimas, savo stiliumi jie buvo panašūs į ceremoninius vartus, esančius Mingų dinastijos mauzoliejuje. Paprastai jie būdavo laikomi uždaryti, išskyrus kai jais naudodavosi imperatorius.

1860 m. į Pekiną įsiveržę britų ir prancūzų kariai netoli vartų įsirengė kareivines ir ketino iki pamatų sudeginti vartus bei visą Uždraustąjį miestą. Tačiau nusprendė patausoti rūmus ir vietoje to sudeginti imperatoriaus Senuosius Vasaros rūmus. Boksininkų sukilimo metu 1900 m. keletas ministerijų buvo smarkiai apgadintos arba sudegintos.

XX a. 6-ajame dešimtmetyje buvo nugriauti Kinijos vartai, taip padidinant aikštės plotą. 1958 m. lapkričio mėn. buvo pradėti Tiananmenio aikštės plėtimo darbai, kurie buvo užbaigti po 11 mėnesių, 1959 m. rugpjūtį. Tokiu būdu Mao Dzedunas norėjo sukurti didžiausią ir įspūdingiausią aikštę pasaulyje, turėjusią sutalpinti virš 500 000 žmonių. Darbų eigoje buvo nugriauta dauguma gyvenamųjų ir kitokio tipo pastatų.[5] Pietiniame aikštės pakraštyje buvo pastatytas Liaudies didvyrių paminklas. Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo dešimtosioms metinėms pažymėti, 1958–59 m. buvo pastatyta vadinamųjų Dešimt Didžiųjų pastatų, įskaitant Didžiuosius liaudies rūmus ir Revoliucijos istorijos muziejų (dab. Kinijos nacionalinis muziejus).[5]

Praėjus metams po Mao mirties 1976 m., buvusių Kinijos vartų vietoje jo garbei buvo pastatytas mauzoliejus. Tuo pačiu aikštė buvo dar kartą išplėsta, tokiu būdu padarant ją pilnai stačiakampės formos ir galinčią sutalpinti iki 600 000 žmonių.[5] XX a. 10-ajame dešimtmetyje urbanistinis aikštės vaizdas buvo perkurtas pastatant Nacionalinius operos rūmus bei išplėtus Nacionalinį muziejų.[5]

Aikštės vaizdas 180° laipsnių kampu

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Miles, James (2 June 2009). "Tiananmen killings: Were the media right?." BBC News. Nuoroda tikrinta 2012-11-22.
  2. Jan Wong, Red China Blues, Random House 1997, 278 psl.
  3. Safra, J. (Ed.). (2003). Tiananmen Square. In New Encyclopædia Britannica, The (15 leidimas, Čikaga: 11 tomas). Encyclopædia Britannica INC. 752 psl. Internetinė Britannica enciklopedijos versija
  4. "Tiananmen Square." Britannica Concise Encyclopedia. 2007. Nuoroda tikrinta 2012-11-22.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Li, M. Lilliam; Dray-Novey, Alison J.; Kong, Haili:Beijing: From Imperial Capital to Olympic City, Palgrave, 2007, ISBN 978-1-4039-6473-1

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Tiananmenio aikštė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Koordinatės:39°54′12″N 116°23′30″E / 39.90333°N 116.39167°E / 39.90333; 116.39167