Thomas Edison

Keisti nuorodas
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Thomas Alva Edison)
Tomas Alva Edisonas
angl. Thomas Alva Edison
Gimė 1847 m. vasario 11 d.
Jungtinės Amerikos Valstijos Milanas, Ohajas, JAV
Mirė 1931 m. spalio 18 d. (84 metai)
Jungtinės Amerikos Valstijos Vest Orindžas, Naujasis Džersis, JAV
Religija Deistas
Veikla Išradėjas, verslininkas, inovatorius
Žinomas (-a) už Elektros lemputė
Gramofonas
Fonografas
Vikiteka Thomas Edison

Tomas Alva Edisonas (angl. Thomas Alva Edison; 1847 m. vasario 11 d. Milane, Ohajas, JAV – 1931 m. spalio 18 d. Vest Orindže, Naujasis Džersis, JAV) – amerikiečių išradėjas ir verslininkas.[1] Vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus. Kai kurie jų buvo tik senų patentų patobulinimai, dalį atrado jo samdiniai.

Svarbiausi išradimai – elektros lemputė (tikrasis išradėjas yra Heinrichas Gėbelis, tačiau Edisonas lemputę komercializavo), fonografas, diktofonas, kinetoskopas, elektros kėdė.

Ankstyvasis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tomas Edisonas vaikystėje

Tomas Edisonas gimė Milane, Ohajo valstijoje, augo Port Hurono mieste, Mičigane. Jis buvo septintasis ir paskutinysis vaikas Samuelio Edisono (Samuel Edison) ir Nencės Metjus Eliot (Nancy Matthews Elliott) šeimoje. Mokykloje Tomas nebuvo stropus mokinys, mokytojų buvo pravardžiuojamas „neišmanėliu“, „besmegeniu“, todėl jo motina Nencė savo sūnų pradėjo mokyti individualiai.[2] 1854 m. Tomo šeima persikraustė iš Milano arčiau prie geležinkelio Port Hurone. Ten Edisonas dirbo siuntinių išnešiotoju, vėliau „Grand Trunk Railway“ geležinkelių stoties telegrafo operatoriumi. Dėl avarijos traukinyje sutriko jo klausa.[3][4] Būdamas 19 metų, Tomas Edisonas išvažiavo dirbti „Associated Press“ kompanijoje Luizvilyje, tačiau, netyčia išliejęs sieros rūgštį ant viršininko stalo, prarado darbą.[5] Vėliau išvyko gyventi į Naująjį Džersį, pas savo draugą Frankliną Leonardą Popą (Franklin Leonard Pope) ir ten 1869 m. užpatentavo savo pirmąjį išradimą – telegrafo atsakiklį.[6]

Karjeros pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Edisonas su savo fonografo modeliu (1877 m.)

Tomas Edisonas savo išradėjo bei verslininko karjerą pradėjo Niuarke, Naujajame Džersyje. Patobulino telegrafą - išrado automatinį kartotoją.1877 m. sukonstravo fonografą - išradimą, labai išgarsinusį T. Edisoną, suteikusį jam „Menlo Parko burtininko“ (angl. The Wizard of Menlo Park) vardą. Pirmojo fonografo cilindro alavo pluošto konstrukcija lėmė prastą įrašomo garso kokybę. 1880 m. savo fonografus projektuoti pradėjo Aleksandras Grehamas Belas, Čičesteris Belas ir Čarlis Tainteris. Šių išradėjų sukurtų modelių cilindrai buvo kartoniniai, padengti vašku ir teikė geresnę garso kokybę.

Moksliniai tyrimai Menlo Parko laboratorijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Menlo Parko laboratorijos patalpos (dabar perkeltos į Grinfild Vilidžą, Dirborną, Mičigane)

1876 m. T. Edisonas įkūrė pirmąją savo pramoninę technologijų laboratoriją, esančią Menlo Parke, Naujajame Džersyje. Lėšas laboratorijos klestėjimui sau teikė pats Edisonas, sukaupęs nemenką kapitalą nuo savo telegrafo patobulinimų pardavimo. Jo įstaigos specifinis tikslas buvo nuolat kurti technologijų naujoves bei tobulinti jau egzistuojančius išradimus. Tomas Edisonas savo vardu dažnai patentavo samdynių išrastus įrenginius ir patobulinimus. Tačiau, nors savo laboratorijos darbuotojus vertė įtemptai dirbti, pats taip pat laikėsi griežtos darbo disciplinos. Jis buvo įkūręs didelę darbo grupę, kurioje dirbo samdomi inžinieriai bei kiti šios srities atstovai.

Per 1877–1878 m. laikotarpį T. Edisonas išrado ir patobulino savo pirmąjį anglinį mikrofoną, kuris buvo naudojamas telefonų rageliuose iki 1980 m. 1920 m. šis prietaisas buvo panaudotas radijo stotyse.

Pirmoji T. Edisono elektros lemputė (1879 m.)

Elektros lemputė, elektros pasiskirstymo sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Inžinierius-elektrikas Viljamas Jozefas Hameris (William Joseph Hammer) savo pareigas laboratorijoje pradėjo vykdyti 1879 m. gruodį ir tapo pagrindiniu T. Edisono padėjėju, kuriam atiteko garbė konstruoti pirmąsias savo viršininko suplanuotas elektros lemputes. T. Edisono lemputės turėjo labai patvarius vakuumus, kurių pagalba galėjo degti po kelis šimtus valandų, taip pat išskirtinę kokybę lemputei teikė anglinis bambuko siūlas. 1880 m. buvo pagaminta 50 000 tokių lempučių. T. Edisonas neišrado pirmosios lemputės, o tik komercializavo pirmąjį komerciškai praktinį šviesos šaltinį.

1880 m. T. Edisonas užpatentavo elektros pasiskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros lemputės veikimui. Tų metų gruodžio 17 d. buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau 1882 m. rugsėjo 4 d. Perlo gatvėje, Manhatane, buvo įjungta pirmoji šalies elektrinė „Pearl Street Station“. Ši elektrinė aprūpino 59 klientus Manhatane, teikdama nuolatinę 110 voltų elektros srovę.

Menlo Parko laboratorija sėkmingai plėtėsi, todėl T. Edisonas pasisakė norįs turėti visas chemines medžiagas ir kitus reikalingus įrankius bei išteklius savo įstaigoje… 1887 m. vienas laikraštis paskelbė, kad T. Edisono laboratorijoje yra: „aštuoni tūkstančiai chemikalų rūšių, visų dydžių adatos, virvės, laidai, naftos, visų pasaulio rūdų…“.[7]

T. Edisono Menlo Parko laboratorija buvo pirmoji įmonė, ieškanti technologijos naujovių ir kontroliuojanti jų gamybą.

1883 m. prie T. Edisono organizacijos prisijungė kompetentingas matematikas Frenkas Džulianas Spreigas (Frank Julian Sprague). Vienas iš reikšmingiausių Frenko įnašų į Edisono Menlo Parko laboratoriją buvo tai, kad jis įvedė patogesnius matematinius metodus buhalterijoje, bet F. Spreigas organizaciją paliko jau 1884 m.[8] Kitas bendradarbis buvo Nikola Tesla (Nikola Tesla), kuriam Edisonas pažadėjo 50 000 JAV dolerių, tačiau jų nesumokėjo.[9] Tesla tobulino Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemą.

Elektros pasiskirstymo sistemų srovių karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Menlo Parko burtininkas“

Po Tomo Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemos patento įtvirtinimo atsirado daugiau žmonių, norinčių šią sistemą patobulinti, atsirado Džordžo Vestinghauzo (George Westinghouse) ir Nikolos Teslos kintamosios elektros pasiskirstymo sistema. Skirtingai negu nuolatinė srovė, kintamoji srovė galėjo būti jungiama prie labai aukštos įtampos, o transformatorių pagalba elektros srovę siunčiama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat kintamosios elektros srovės teikimo procesas buvo patogesnis.

1887 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau buvo įrengta 121 Edisono nuolatinės elektros srovės elektrinė, todėl T. Edisonas nenorėjo leisti patentuoti kintamosios elektros srovės projekto. Taigi jis suorganizavo propagandinę kampaniją prieš savo konkurentus, šalies gyventojams buvo pateikti du argumentai – kintamoji srovė yra gerokai pavojingesnė naudojimui ir jos veikimo laikotarpis nežinomas.

Nepaisant T. Edisono mirties bausmių niekinimo, jis kintamosios elektros srovės projektą panaudojo elektros kėdės išradimui. T. Edisonas žmonijai norėjo parodyti kintamosios srovės pavojų, jo tarnai viešai elektra kankino gyvūnus, rodė filmuotas medžiagas,[10] tačiau kintamosios srovės projektas vis tiek nugalėjo T. Edisono nuolatinę elektros srovės sistemą. „Srovių karas“ pasibaigė tik 2007 m. lapkričio 14 d., kai visiškai buvo sustabdytos Edisono sistemos elektrinių darbas.

Kiti išradimai ir projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Henris Fordas, Tomas Edisonas ir Harvis Faerstounas (1929 m.; Fortmaersas, Florida)

Po pirmosios žmonos mirties 1884 m. T. Edisonas gyveno viengungio gyvenimą, tačiau 1886 m. jis nusipirko prašmatnų namą Vest Orindže, Naujajame Džersyje, ir vedė antrąjį kartą. Vėliau T. Edisonas pasistatė žiemos sodą Fortmaerse, Floridoje, ir ten praleido daug žiemų su savo naująja žmona.

1891 m. T. Edisonas užpatentavo kinetoskopą. Kinetoskopas publikai pristatytas 1891 m. gegužės 20 d.[11] Šį prietaisą imta naudoti pirmosiose kino salėse, žmonės eidavo pasižiūrėti trumpametražių filmų.

1892 m. rugpjūčio 9 d. Edisonas gavo patentą dvipusiam telegrafui, o 1896 m. balandį pagamintas Edisono gamyklose Tomo Armato (Thomas Armat) kino filmų projektorius „Vitascope“ buvo pardavinėjamas Edisono vardu ir viešai demonstruojamas Niujorke. Prietaisas rodė kino filmus su garso takeliu, mechaniškai sinchronizuotu su filmu.

Tomas Edisonas 1895 m. komercializavo šeelito ekraną rentgeno aparatui. Jis teigė, kad dėl šio išradimo susigadino regėjimą.[12]

1902 m. Londone Tomas Edisonas iš Džordžo Melio (Georges Méliès), teatro savininko, nusipirko „Kelionės į mėnulį“ (A Trip to the Moon') filmo kopiją, kurią visiems viešai parodė Niujorke. Dž. Melis norėjo gauti procentą nuo gauto Edisono pelno, bet verslininkas privertė Dž. Melį bankrutuoti.[13] T. Edisonas nutarė dėti atspaudus ant savo naujų filmų juostų, kad stipriau apsaugotų savo autorystės teises. 1908 m. jis įkūrė kinopatentų kompaniją „Motion Picture Patents Company“.

1928 m. T. Edisonas prisijungė prie Civitano klubo, jame su savo geru draugu Henriu Fordu jie buvo aktyvūs nariai.[14]

Paskutinieji metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1930 m. T. Edisono žmona Mina vieno laikraščio interviu paskelbė, kad jos vyras yra labai sveikatingas žmogus, nes jis kėlėsi anksti, valgė tik sveiką maistą ir daug dirbo.[15]

T. Edisonas buvo aktyvus verslininkas iki pat mirties. Jis vadovavo geležinkelių kompanijai „Lackawanna Railroad“. Dabar Edisono geležinkelio pasiekimų išgraviruotą plokštelę galima pamatyti „Lackawanna“ laukiamajame terminale.[16]

Tomas Edisonas mirė 1931 m. spalio 18 d. savo namuose Vest Orindže, Naujajame Džersyje.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1871 m. gruodžio 25 d. Edisonas susituokė su šešiolikmete Marija Stilvel (Mary Stilwell), su kuria susilaukė trijų vaikų:

  • Mariona Estela Edison (Marion Estelle Edison; 1873–1965)
  • Tomas Alva Edisonas Jaunesnysis (Thomas Alva Edison Junior; 1876–1935)
  • Viljamas Leslis Edisonas (William Leslie Edison; 1878–1937)

1884 m. rugpjūčio 9 d. Marija mirė. Po dvejų metų 1886 m. vasario 24 d. Akrone, Ohajuje, Tomas Edisonas vedė antrąjį kartą – dvidešimtmetę Mina Miler (Mina Miller). Su ja jis vėl susilaukė trijų vaikų:

  • Madeleina Edison (Madeleine Edison; 1888–1979)
  • Čarlis Edisonas (Charles Edison; 1890–1969)
  • Teodoras Mileris Edisonas (Theodore Miller Edison; 1898–1992)

Mina mirė 1947 m. rugpjūčio 24 d.[17]

Religiniai įsitikinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tomas Edisonas teigė esąs deistu, nors daugelis jį vadino ateistu. Istorikas Paulas Israelas (Paul Israel) T.Edisoną laikė laisvamaniu[18], o pats T. Edisonas save „The New York Times“ laikraščio interviu pavadino deistu, esančiu prieš smurtą. Jis sakydavo: „Kenkdami visiems kitiems gyviams, mes vis dar esame laukiniai žmonės.“[19]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tomo Edisono garbei pavadinti įvairūs pastatai, muziejai, kompanijos bei apdovanojimai, pavyzdžiui, Tomo Edisono valstybinė kolegija Fortmaerse, Floridoje, 3 Edisono tiltai, „Detroit Edison“, „Consolidated Edison“, „Edison International“ kompanijos bei Edisono medalio apdovanojimas. Taip pat Edisonas pats buvo gavęs Matteucci fizikų apdovanojimą (1887 m.), jam buvo priskirta 35 vieta Maiklo Harto knygos „100 įtakingiausių asmenų istorijoje“ (1978 m.), taip pat jis gavo pirmą vietą „Life“ žurnalo apklausoje „100 svarbiausių tūkstantmečio asmenų“ (1997 m.) bei 15 vietą „Didžiųjų amerikiečių“ seriale (2005 m.). Vasario 11 d., Edisono gimimo diena, yra JAV išradėjų diena nuo 1983 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baldwin, Neil (2001). Edison: Inventing the Century. University of Chicago Press. ISBN 978-0-226-03571-0.
  • Holland, Kevin J. (2001). Classic American Railroad Terminals. Motorbooks International. ISBN 978-0-760-30832-5.
  • Israel, Paul (1998). Edison: A Life of Invention. New York: Wiley. ISBN 978-0-471-52942-2.
  • Josephson, Matthew (1959). Edison. McGraw Hill. ISBN 978-0-07-033046-7.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Edison Thomas Alva (Tomas Alva Edisonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 312 psl.
  2. ↑ http://www.nps.gov/
  3. ↑ Metju Jezefsenas „Edison“.
  4. ↑ Neilis Baldvinas „Edison: Inventing the Century“.
  5. ↑ Neilis Baldvinas „Edison: Inventing the Century“ 40 – 41 psl.
  6. ↑ http://patimg1.uspto.gov/
  7. ↑ „Owning the Future“ 158–160 psl.
  8. ↑ http://edison.rutgers.edu/
  9. ↑ http://www.pbs.org/
  10. ↑ http://www.imdb.com/
  11. ↑ http://memory.loc.gov/
  12. ↑ http://home.gwi.net/ Archyvuota kopija 2011-08-16 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ http://books.google.com
  14. ↑ „The Civitan Story“ 34 psl.
  15. ↑ Straipsnis iš „The American Magazine“ laikraščio.
  16. ↑ Iš Kevino Holando knygos „Classic American Railroad Terminals“.
  17. ↑ Straipsnis „Edison’s Widow Very III“ iš „New York Times“ laikraščio.
  18. ↑ Israel, Paul (1998). Edison: A Life of Invention. New York: Wiley. ISBN 978-0-471-52942-2.
  19. ↑ http://books.google.com

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo


Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Thomas_Edison&oldid=7249090"