The Duke of Edinburgh's International Award
The Duke of Edinburgh’s International Award (DofE apdovanojimai) – pasaulinė saviugdos programa, skirta jauniems žmonėms nuo 14 iki 25 metų. Per 15 metų 8 milijonai jaunų žmonių iš daugiau nei 140 šalių buvo įsitraukę į šią programą.
Programos esmė – jauni žmonės išsikelia tobulėjimo tikslus ir padedami mentorių įveikia asmeninius iššūkius. Tai savanoriška veikla, skatinanti savęs pažinimą ir tobulėjimą, kurioje nepripažįstama konkurencija. „The Duke of Edinburgh’s International Award“ gali dalyvauti kiekvienas, amžiaus kriterijų atitinkantis, žmogus: protinė, fizinė negalia ar socialinės sąlygos negali trukdyti tapti programos dalyviu.
Programos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Programa The Duke of Edinburgh‘s International Award remiasi vokiečių pedagogo Kurt Hahn ir Edinburgo kunigaikščio princo Filipo 1956 metais sukurta ugdymo schema, paremta pedagoginėmis Kurt Hahn pažiūromis.
1933 metais Kurt Hahn Škotijoje, Gordonstauno (ang. Gordonstoun) pilyje, įkūrė britišką „Salem“ mokyklą. 1941 metais mokykla buvo perkelta į pajūrio miestą Aberdovey Velse ir tapo pirmąja „Outward Bound Sea School“. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Hahn pradėjo aktyviai kurti tarptautinį mokyklų tinklą Graikijoje, Vakarų Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Iš „Outward Bound“ mokyklų pamažu išaugo tarptautinis judėjimas, turintis savo organizacijas įvairiose pasaulio vietose. Šeštojo dešimtmečio pradžioje 1962 metais Velse Hahn įsteigė „United World College – Atlantic College“ (UWC mokykla). Iš to irgi išaugo tarptautinis judėjimas ir septintajame – aštuntajame dešimtmetyje UWC mokyklos buvo įsteigtos Singapūre, Kanadoje, Svazilande, JAV, Italijoje ir Venesueloje. Tarptautinio bakalaureato mokyklos arba IB mokyklos irgi laikosi Kurt Hahn ugdymo filosofijos.
Kurt Hahn kaip metodinį savo požiūrio į ugdymą pagrindą sukūrė patyrimo pedagogiką, kurioje akcentuojama sąveika su kitais, veiklumas, savęs atradimas ir emocijos. Patyrimo pedagogikos tikslas – padėti ugdomam jaunuoliui atrasti savo stiprybes ir silpnybes, suvokti savo reikalingumą. Hahn patyrimo pedagogiką laikė vienu iš ugdymo metodų, padedančiu ugdytojui pasiekti nusistatytus tikslus. Hahn savo mokyme pabrėžė mokymosi iš patyrimo svarbą ir manė, kad ugdymo veiklos priemonės turi išlaikyti tą pačią pedagoginę liniją ir sudaryti vieningą procesą.
Hahn patyrimo pedagogiką sudaro keturios dalys: fizinė veikla, žygis gamtoje, gebėjimų ugdymas ir pačių jaunų žmonių suplanuotas, įgyvendintas ir įsivertintas projektas. Ugdymo veikloje Hahn akcentavo atskirą individą ir teigė, kad ugdymo tikslas – suminkštinti „kietuosius“ ir padrąsinti „droviuosius“. Jaunuoliams duodamų pratimų paskirtis – sustiprinti fizinę formą ir suteikti patirties apie dalyvavimą ilgalaikėje veikloje. Kartais be galo didelių pastangų reikalaujančios užduotys leidžia jaunuoliams patirti pasisekimo jausmą, kuris savo ruožtu stiprina jų savivertę. Jaunuoliams ugdymo procese tenka patirti ir nesėkmę, pralaimėjimo jausmą, bet tokios situacijos taip pat vertingos – jaunuoliai jose daugiau sužino apie save.
Be tarptautinių mokyklų Hahn taip pat kūrė įvairias pasiekimų įvertinimo sistemas, sujungiančias įvairius patyrimo pedagogikos elementus. Žymiausios sistemos – „Moray Badge“ (1934 m.) ir „County Badge“ (1941 m.). Šios ženkliukų sistemos sudarė pagrindą The Duke of Edinburgh‘s International Award programai, kuri pradėta vykdyti 1956 m. Škotijoje.
XX a. trečiajame dešimtmetyje princas Filipas buvo Kurt Hahn mokinys Gordonstauno „Salem“ mokykloje. Programa buvo pavadinta princo vardu, nes pastarasis pats patyrė jos naudą, manė, kad programa be narystės reikalavimų gali praplėsti jaunų žmonių akiratį ir todėl įsipareigojo įdiegti programą įvairiose organizacijose ir mokyklose.
The Duke of Edinburgh‘s International Award programa pradžioje buvo skirta 15-18 metų amžiaus berniukams, bet po metų leista dalyvauti ir keturiolikmečiams. Programos tikslas buvo pasiekti, kad berniukai prisiimtų daugiau atsakomybės už savo gyvenimus, atrastų savyje naujų sugebėjimų ir dirbtų visuomenės bei paprastų žmonių labui. Į programą buvo įtraukti gebėjimų mokymai, savanoriškas darbas, tikslingi pomėgiai, fizinės formos stiprinimas, žygiai gamtoje. Programą sudarė trys lygiai – bronzinis, sidabrinis ir auksinis. Nuo 1958 metų programoje leista dalyvauti ir mergaitėms, tačiau užduotys joms buvo skirtingos. Programos buvo suvienodintos 1969 metais. Nors iš pradžių programa buvo vykdoma Didžiosios Britanijos mokyklose, sukaupta patirtis padrąsino plėsti ją į kitų šalių mokyklas bei su jaunimu dirbančias organizacijas, tad veikla greitai išplito į buvusias Didžiosios Britanijos kolonijas. Dėl programos įvairiapusiškumo ją buvo įmanoma integruoti į įvairias kultūras ir visuomenes. 1966 metais programa jau buvo vykdoma 22 šalyse, joje galėjo dalyvauti vaikinai ir merginos nuo 14 iki 24 metų.
1988 metais įkurta programos asociacija, įtvirtinusi tarptautinės priemonės statusą. Šiuo metu programoje dalyvauja 140 pasaulio šalių, kasmet ji pasiekia apie 1 milijoną jaunuolių.
Programos raida Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje programa pristatyta Didžiosios Britanijos ambasados iniciatyva dar 1990 metais. Programos pilotiniai projektai pradėti 2000-aisiais metais pakeitus jos pavadinimą į „Tarptautiniai jaunimo apdovanojimai“.
2006 metais Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II vizito Lietuvoje metu programa buvo oficialiai pradėta. Ta proga Edinburgo hercogas princas Filipas Vilniaus universiteto botanikos sode pasodino medelį.
2013 m. programos pavadinimas visose pasaulio šalyse buvo suvienodintas. Pavadinimas Lietuvoje iš „Tarptautinių jaunimo apdovanojimų“ pakeistas į „The Duke of Edinburgh’s International Award Lietuva“. 2014 metais Lietuvai išpildžius tarptautinius reikalavimus, buvo pasirašyta tarptautinė programos licencija, suteikianti teisę koordinuoti programą nacionaliniam koordinatoriui. Nacionaliniu koordinatoriumi tapo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras. Programos įgyvendinimą Lietuvoje remia Švietimo ir mokslo ministerija.
Programos struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Programos lygiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„The Duke of Edinburgh’s International Award“ – tai programa, kurios veikla atliekama laisvalaikiu. Yra trys programos lygiai, kuriuos įveikus gaunamas atitinkamas apdovanojimas:
- Bronzinis: programoje reikia dalyvauti ne mažiau nei šešis mėnesius; minimalus dalyvių amžius – 14 metų.
- Sidabrinis: programoje reikia dalyvauti ne mažiau nei dvylika mėnesių; minimalus dalyvių amžius – 15 metų.
- Auksinis: programoje reikia dalyvauti ne mažiau nei aštuoniolika mėnesių; minimalus dalyvių amžius – 16 metų.
Auksinis lygis trunka ilgiausiai ir yra sunkiausiai pasiekiamas, todėl dažniausiai žmonės pradeda nuo bronzos lygio ir toliau siekia sidabro bei aukso.
Programos dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Siekiant įgyti apdovanojimą reikia įvykdyti keturias programos dalis:
- Paslaugas (savanorišką veiklą) – pavyzdžiui, teikti pirmąją pagalbą, padėti pagyvenusiems žmonėms, rūpintis gyvūnais, rinkti lėšas labdarai, padėti mokyti vaikus ir panašiai.
- Ekspedicijas – leistis į žygį pėsčiomis, baidarėmis, dviračiais, žirgais.
- Įgūdžius – groti muzikos instrumentu, mokytis užsienio kalbų, vaidinti teatre, gilintis į informacines technologijas ar užsiimti kitais laisvalaikio pomėgiais.
- Aktyvią veiklą – tai toks aktyvus poilsis kaip krepšinis, šokiai, plaukimas, slidinėjimas, jodinėjimas, stalo tenisas ir kita veikla.
Partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
The Duke of Edinburgh’s International Award yra ne organizacija, o jaunimo neformaliojo ugdymo programa, kurią įgyvendina nevyriausybinės organizacijos, bendrojo ugdymo įstaigos, krašto apsaugos tarnybos ir kitos organizacijos, kurių filosofija neprieštarauja programos vertybėms.
Didžiausi pasauliniai programos partneriai: