Teserarijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Teserarijus (lot. tesserarius) – sargybos vadas Romos armijos centurijoje. Teserarijai organizuodavo stovyklos kampanijų metu ar forto, sudarant jo įgulą, naktines sargybas.[1][2] Jie privalėdavo gauti iš vado sargybos slaptažodžius ir juos saugoti.

Kiekvienoje centurijoje būdavo po vieną teserarijų. (Wilkes, 1972). Jie veikdavo kaip opcionų pavaduotojai. Savo funkcijomis jie atitikdavo dabartinių kariuomenių puskarininkius.

Teserarijaus alga būdavo pusantro karto didesnė už standartinę legionieriaus algą, todėl teserarijai būdavo priskiriami seskviplikarijams (lot. sesquiplicarii 'pusantros algos vyrai').

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]