Ternopilio sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ternopolio sritis)
   Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Ternopilio sritis
Тернопільська область
Ternopilio srities vėliava Ternopilio srities herbas
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras Ternopilis
Rajonų 17
Srities pavaldumo miestai 1
Rajono pavaldumo miestai 17
Įkūrimo data 1939 m. gruodžio 4 d.
Gubernatorius Volodymyras Trušas
Володимир Труш
Gyventojų (2006) 1 107 294
Plotas 13 823 km²
Tankumas (2006) 80 žm./km²
Tel. kodas 35
Tinklalapis Oficiali svetainė
Vikiteka Ternopilio sritisVikiteka

Ternopilio sritis (ukr. Тернопільська область) – Ukrainos sritis šalies vakaruose. Vakaruose ribojasi su Ivano Frankivsko ir Lvovo, šiaurėje – su Rivnės, rytuose – su Chmelnyckio bei pietuose su – Černivcių sritimis. Administracinis centras – Ternopilis.

Geografija

Strypos upė

Plotas

Srities plotas 13823 km², kas sudaro 2,29 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai

Ternopilio sritimi teka 120 ilgesnių nei 10 km upių. Pagal priklausomybę baseinui pasiskirsto santykiu 4/5 – Dniestro, ir 1/5 – Pripetės. Ilgiausios upės – Zbručė (244 km), Seretas (218 km), Dniestras (215 km), Strypa (135 km), Zolota Lypa (85 km).

Zalyščykų rajone išsidėstęs Červonohorodsko krioklys (16 m).

Reljefas

Regionas išsidėstęs vakarinėje Podolės aukštumos dalyje. Aukščiausias srities taškas – Popelychos kalnas (443 m virš jūros lygio) Berežanų rajone. Žemiausias – Zbručės ir Dniestro santaka (116 m).

Srityje yra vienas ilgiausių pasaulyje Optimistinis urvas (ukr. Оптимістична печера).

Klimatas

Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra -5, liepos – 19 °C. Temperatūros rekordai – aukščiausia +38,8 °C užfiksuota Čortkive, žemiausia – 31,6°С – 1986–1987 m. Bilokrynycios kaime Kremenecio rajone. Per metus iškrinta 520–600 mm kritulių.

Augalija ir gyvūnija

Miškai užima apie 13.2% srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai regiono vakarinėje dalyje, Sereto, Zbručės, Strypos slėniuose. Miškus daugiausiai sudaro ąžuolai (50%), skroblai (18%), pušys (8,8%), eglės (6,5%).

Istorija

Ternapolio srities Okopų kaimo bažnyčioje išlikusi polichrominė tapyba – Lietuvos Vytis ir Lenkijos Erelis

Dabartinės srities teritorija priklauso trim istoriniams-kultūriniams regionams: didžiausios vakarinės ir vidurinės dalys – Haličui, rytinė (su Pidvoločysko, Borščivo, Husjatyno miestais) – Podolei, teritorijos į šiaurę nuo Horynės upės – Voluinei.

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ukrainiečių apgyvendintos vakarinės žemės atiteko Austrijos imperijai. Šiose žemėse išskirtinai nuo rytinių, atitekusių Rusijos imperijai, buvo puoselėjamos ukrainiečių tradicijos. Po Pirmojo pasaulinio karo Haličo žemėse įkuriama Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika, trumpą laiką Respublikos vyriausybė posedžiavo Ternopilyje. Pralaimėjus nepriklausomybės kovas vakarinės ukrainiečių žemės atitenka lenkams, įkuriama Ternopilio vaivadija. Po Ribentropo-Molotovo pakto vakarines ukrainiečių žemės okupuoja Raudonoji armija.

Ternopilio sritis įkurta 1939 m. gruodžio 4 d. Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sudėtyje. Antrojo pasaulinio karo metu 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės. Karo ir pokario metu aktyviai vykdytas partizaninis pasipriešinimas.

1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma, 98,67 %, pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Ternopilio sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Administracinis suskirstymas

Didžiausi miestai

Gyventojai

Berežanų miestas

2006-aisiais srityje gyveno 1 107 294 gyventojų ir tai sudarė 2,37 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 42,5 %
  • kaimo gyventojų − 47,5 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 83 žm./km².

Ekonomika

Žemės ūkis – tradiciškai svarbiausia srities ūkio šaka (sudaro virš 60% srities bendrojo vidaus produkto). Taip pat išvystyta maisto, mašinų gamybos, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų bei lengvoji pramonė. Didžiausias pramoninis centras – Ternopilis.

2008 metais Ternopilio srityje buvo užfiksuoti blogiausi tarp visų Ukrainos regionų vidutinio atlyginimo bei nedarbo rezultatai.

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 81,6
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,2
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 118,4
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,3
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių -36,8
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 1397,3
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 760
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 150,5

Susisiekimas

Greitkelis M12
Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Stryjus – Znamenka Ternopils M12 E50 Tarptautinis
BaltarusijaUkrainaskp „Domanovė“ –
UkrainaRumunija skp „Tereblečanė“
Kremenecis, Ternopilis M19 E85 Tarptautinis
Lvovas – Ternopilis H02 - Nacionalinis
Ivano Frankivskas – Ternopilis H18 - Nacionalinis

Turizmas

Počajivo lavra

Ternopilio sritis turi išvystytą turizmo infrastruktūrą. Lankomi objektai: Počajivo lavros kompleksas, Podolės Skalos pilis, bažnyčia (kultūros paminklai XV–XVI a.), Skalato, Pidhaicių, Vyšneveco, Ternopilio miestai.

Podolės Melnycia („Zbručė“), Skomorochų, gyvenvietėse veikia turistinės bazės.


Tarptautinis bendradarbiavimas

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Oficiali srities svetainė (ukr., angl. k.) == Šaltiniai ==

Archyvuota kopija 2012-12-05 iš Archive.is projekto