Termosas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Termoso schema. Iliustracija iš 1907 m. JAV patento

Termosas arba Diuaro indas – itin aukštos termoizoliacinės varžos indas. Tai stiklinis ar metalinis indas su dvigubomis sidabruotomis sienelėmis, tarp kurių sudarytas vakuumas. Paprastai papdomai apsaugomas įtaisant jį tvirtame metaliniame ar plastikiniame korpuse. Indui uždaryti naudojamas aukštos termoizoliacinės varžos dangtis ar kamštis.

Temperatūra termose žymiai mažiau priklauso nuo aplinkos temperatūros, todėl kinta daug lėčiau, žymiai stabilesnė nei paprastame inde. Termoso termoizoliacinė varža priklauso ir nuo panaudotų medžiagų kokybės, indo talpos, paviršiaus ploto.

Kaip termosas gali tarnauti ir metalinis bidonas ar dėžė tarp dvigubų jos sienelių prikemšant gofruoto popieriaus ar aliuminio folijos, uždarant juos dangteliais su dvigubomis sienelėmis.

Termoso išradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Termosą išrado škotų chemikas ir fizikas James Dewar. 1885 m. jis eksperimentavo su skystomis dujomis ir bandė išlaikyti jas atšaldytas. Jis sukonstravo indą, kuris jo garbei vadinosi Diuaro indu. 1904 m. Vokietijoje buvo įsteigta kompanija Thermos GmbH, kuri pradėjo pardavinėti Diuaro indus. Termosas (angl. Thermos) buvo šio indo prekybinis ženklas, kuris tapo bendriniu Diuaro indo pavadinimu.

Termoso veikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Norint išlaikyti pastovią temperatūrą reikia sustabdyti šilumos perdavimą konvekcija, spinduliavimu ir laidumu. Šilumos perdavimą konvekcija sustabdo tarpelis tarp sienelių. Tam, kad sumažinti šilumos perdavimą spinduliavimu, sienelės yra labai lygios ir veidrodinės, todėl puikiai atspindi šiluminius spindulius. O šilumos perdavimą laidumu sustabdo termoizoliacinės medžiagos, iš išorės dengiančios stiklinį indą.