Tenočtitlano žlugimas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Tenočtitlano žlugimas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Piešinys iš XVI a. Tlaksalos istorijos rankraščio, vaizduojantis ispanų sutriuškinimą Mectitlane | |||||||
| |||||||
| Priešininkai | |||||||
 IspanijaTlaksala |
Actekų imperija | ||||||
| Vadai | |||||||
| Hernanas Kortesas Pedras de Alvaradas |
Kuitlauasas Kuautemokas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 86-96 kavalerijos 900-1 300 pėstininkų 16 ginklų 13 brigantinų 80 000 vietinių sąjungininkų |
100 000-300 000 karių | ||||||
| Aukos | |||||||
| 450-860 ispanų 20 000 vietinių sąjungininkų |
100 000 karių 100 000 civilių gyventojų | ||||||
Tenočtitlano žlugimas – actekų imperijos sostinės nukariavimas, įvykęs dėl įvairių ispanų konkistadoro Hernano Korteso manipuliacijų actekais bei kitomis vietinėmis indėnų tautomis, pavergtomis actekų civilizacijos. Po daugybės mūšių tarp actekų ir ispanų armijos bei jų vietinių sąjungininkų, Tenočtitlano užėmimu buvo baigta pirmoji Meksikos užkariavimo dalis ir sužlugdyta savarankiška actekų civilizacija.
Ankstyvieji įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1519 m. balandį, buvęs vyriausiasis Santjago Kuboje teisėjas Hernanas Kortesas, su maždaug 450 karių išsilaipino Meksikos pakrantės taške, kurį jis pavadino Verakrusu (Vera Cruz). Korteso kelionę finansavo Kubos gubernatorius Diegas de Velaskesas, jis nurodė Kortesui ištyrinėti Meksiką, kai po keleto ankstesnių ekspedicijų į Jukataną, ji sudomino ispanų kolonizatorius Kuboje. Tačiau dėl tam tikrų aplinkybių, Velaskesas sustabdė Korteso ekspediciją ir pasiuntė Panfilą de Narvaesą jį suimti. Hernanas Kortesas vis dėlto išsisuko ir suspėjo išvykti, tačiau žinodamas, jog pagal Ispanijos teisinę sistemą vos sugrįžęs į ją bus persekiojamas, drąsiai pabėgęs konkistadoras nebeturėjo ko prarasti.
Meksikos gilumoje Hernanas Kortesas susidūrė su daugybe vietinių indėnų genčių, kurios kentėjo nuo actekų priespaudos; Kortesas su keletu jų susikovė, pavyzdžiui, su Totonakais ir Tlaksalanais. Bernalis Diasas del Kastiljas rašė, jog ispanai galbūt nebūtų išgyvenę, jei ne Tlaksalos lyderis Ksikotenkatlas Senasis, panoręs su atvykėliais sukurti sąjungą prieš actekus.