Temperamentas

Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Temperamentas - tam tikrų nuolatinių psichinių savybių kompleksas, apibūdinantis žmogaus emocinį gyvenimą, emocijų reiškimo elgsenos ir veiklos pobūdį. temperamentas - Pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Tai ir Įgimtų centrinės nervų sistemos savybių išraiška. Temperamentas pasižymi dideliu pastovumu ir turi įtakos visoms kitoms žmogaus asmenybės savybėms, jo psichinėms būsenoms. Psichologai mano, kad žmogaus temperamentas turi įtakos jo būklei ir sveikatai. Neretai temperamento sąvoka vartojama kaip gyvybingumo, energingumo, aktyvumo sinonimas.

Skiriamieji temperamento požymiai

• Temperamento ypatybės daro įtaką įvairioms žmogaus veiklos sritims
• Temperamento ypatybės nekinta ilgą žmogaus gyvenimo tarpą ar net visą gyvenimą
• Temperamento ypatybės yra dėsningai viena su kita susijusios, sudaro atitinkamą struktūrą, būdingą temperamento tipui.

Temperamento psichologinė charakteristika remiasi šiais pagrindiniais požymiais

• Sensityvumas (jautrumas).

Apie jį mes sprendžiame iš silpniausių išorinių poveikių, kuriais galima sukelti kokią nors žmogaus reakciją. Tai gali būti silpniausias dirgiklis, reikalingas sukelti pojūtį (žemutinis pojūčio slenkstis), arba mažiausia nepatenkinta reikmė, sukelianti neigiamus išgyvenimus (kentėjimą).

• Reaktyvumas.

Apie jį sprendžiame iš to, kokio stiprumo emocijas sukelia žmogui išorinis arba vidinis analogiško stiprumo poveikis.

• Aktyvumas.

Jį apibūdina tai, kaip aktyviai žmogus veikia, nugalėdamas išorines ir vidines kliūtis.

• Reaktyvumo ir aktyvumo santykis.

Jį parodo vyraujantis veiklos akstinas - nuo ko daugiau priklauso žmogaus veikla: nuo atsitiktinių išorinių aplinkybių (pirmauja reaktyvumas) ar nuo vidinių (pirmauja aktyvumas).

• Reakcijos tempas.

Apie jį sprendžiame iš įvairių psichinių reakcijų ir procesų - judesių, kalbos, protinių veiksmų, orientacijos - greičio.

• Plastiškumas ir priešinga jam savybė rigidiškumas.

Juos apibūdina tai, kaip lengvai ir lanksčiai žmogus prisitaiko prie besikeičiančių išorinių poveikių.

• Ekstravertiškumas ir priešinga jam savybė intravertiškumas.

Reiktų paminėti, kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų, tačiau vis dėlto dažniausiai kurio nors vieno temperamento savybės vyrauja.

Temperamento tipai

Į temperamentus žmones suskirstė dar V a. Senovės Graikijoje gyvenęs Hipokratas. Anot jo, žmogaus būdą nulemia skysčių proporcija žmogaus organizme. Tad išskirti šie tipai: sangvinikas (gr. sanguis „kraujas“), melancholikas (gr.melas chole „juodoji tulžis“), cholerikas (gr. chole „tulžis“), flegmatikas (gr. flegma „gleivės“).

Vėliau išaiškėjo, kad organizmo skysčiai žmogaus būdui pernelyg didelės įtakos neturi, tačiau temperamentų pavadinimai išliko tokie, kokius sugalvojo Hipokratas.

Nepaisant to, psichologai pabrėžia temperamentų įtaką žmogaus sveikatai.

• Sangvinikui būdingas spontaniškumas: jis pirma pasako, o tik paskui galvoja. Jis plepys, linksmas, mėgsta pramogauti, yra didelis naujovių entuziastas, tačiau jo susižavėjimai tomis naujovėmis netrunka išblėsti. Dažnai sangvinikai pasižymi atsakomybės trūkumu, nes linkę vėluoti ar net pamiršti susitikimus. Jie linkę nuolat ieškoti nuotykių ir yra gana nepastovūs, tačiau jausmingi ir nepakenčia nuobodulio. Šio žmogaus tipo pulsas stiprus, aktyvus ir reguliarus – 68-75 tvinksniai per minutę. Lengvai prisitaiko prie sąlygų. Šio tipo žmonės mėgsta juokauti. Sangvinikas pats gali įsikalbėti ligą, kai jam tai naudinga. Pats gali padėti sau išgyti.

• Tuo tarpu melancholikai yra labai jautrūs ir net maža smulkmena gali sugadinti jiems nuotaiką. Jie neryžtingi, linkę į pedantiškumą, yra tikri tvarkos gerbėjai, taip pat tokio temperamento žmonėms nepatinka improvizacijos, jie nori, kad viskas būtų daroma pagal planą. Melancholikai labai lojalūs ir ištikimi, tačiau patys yra neramūs, įtarūs ir reiklūs, be to, jų nuotaikos nuolat keičiasi. Vengia sueigų, triukšmo, jiems sunkiau užmegzti ryšius, bendrauti didesnėse žmonių grupėse. Šio žmogaus tipo pulsas silpnas, tačiau dažnas – daugiau nei 83 tvinksniai per minutę, balsas dažniausiai silpnas ir tylus. Juos neretai kamuoja galvos skausmai, nemiga.

• Cholerikams būdingas polinkis vadovauti, nes turi tam reikalingų savybių: yra ryžtingi, siekiantys tikslo iki galo. Jie dažnai galvoja galintys viską aplink organizuoti ir tvarkyti, be to, mano visada esą teisūs. Supykęs cholerikas šūkauja, kas tik šauna į galvą, dažnai net skaudžius dalykus. Todėl labai svarbu mokėti tarsi negirdėti to, ką jis šaukia, mat praėjus pykčio priepuoliui, tikėtina, jis net neatsimins, ką sakė. Šio žmogaus tipo pulsas aktyvus, stiprus iki 76-83 tvinksnių per minutę. Tai judrus, aktyvus žmogus. Dažniausiai tokie žmonės susiduria su širdies ir skrandžio skausmais.

• Flegmatikai yra lėti, pastovūs ir neemocionalūs žmonės. Juos reiktų pastūmėti kokiai nors veiklai, nes patys dažnai pritrūksta stimulo ir visada laukia iki paskutinės minutės. Flegmatikai paprastai pasižymi reta tolerancija ir kantrybe, yra uždari, ramūs. Ieškodami veiklos tikslų, nerodo aktyvumo, tačiau pradėtus darbus baigia ištvermingai ir tiksliai. Šio žmogaus tipo pulsas silpnas, reguliarus, retesnis nei 67 tvinksniai per minutę. Jis kantrus, ištvermingas, gali ištverti daugiau išbandymų ir sunkumų, nei kitų temperamentų žmonės.

Nuorodos

• Išsamūs temperamentų apibūdinimai