Teleportacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Teleportacija (gr. τήλε – toli + lot. portare – nešti) – hipotetinis objekto koordinačių pokytis (judėjimas erdvėje), kurio trajektorijos neįmanoma aprašyti matematine tolydžia funkcija laike. T. y. objektas juda iš bet kurio aibės taško (A) į bet kurį kitą aibės tašką (B), nutolusį nuo pirmojo, tačiau neįveikdamas juos skiriančios atkarpos (AB) atstumo.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminą teleportacija 1931 m. įvedė amerikiečių rašytojas Charles Fort[1][2], norėdamas aprašyti, jo nuomone susijusius, paranormalių atsiradimų ir pradingimų reiškinius.

Termino naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akademiniai tekstai ir teorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Akademinėje literatūroje terminas teleportacija dažniausiai naudojamas pradinio objekto savybių kopijavimo kontekste.
  • Kvantinė teleportacija – ryškus termino teleportacija naudojimas siaura akademine prasme. Šiuo atveju, niekas niekur nepernešama, t. y. neįveikiamas joks atstumas. Kvantinės teleportacijos esmė yra dalelės A savybių nukopijavimas ir atkūrimas dalelėje B, nutolusioje nuo pirmosios (A) daleles.

Neakademinės teorijos ir publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neakademinėse publikacijose terminas teleportacija dažniausiai naudojamas kaip itin spartaus perkėlimo sinonimas, kur daugeliu atveju „itin spartus“ reiškia spartesnis už šviesos greitį.

  • Kvantinė Burkhardo Heimo teorija – mažai žinomas vokiečių fiziko darbas, apdovanotas Amerikos aeronautikos ir astronautikos instituto (AIAA) „Ateities skrydžių“ kategorijos prizu. Šiame darbe keliamos prielaidos apie galimus peršokimus į kitą išmatavimą (alternatyvią erdvę), kas turi sąskambių su „nulinės erdvės“ sąvoka mokslinėje fantastikoje.
  • Vakuumo skylių teleportacija – pasak šios teorijos erdvėje egzistuoja virtualios laiko skylės ir svarstoma galimybė teleportuoti objektus išmetant juos už visatos ribų.[3] Norint tai padaryti tektų apsupti išmetamus objektus uždara materija iš virtualių skylių.[4]

Fantastinė literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Transporteris“ iš fantastinio TV serialo „Star Trek“. Taip vadinamas teleportacijos kambarys įrengtas „Star Trek“ žvaigždėlaiviuose.
    Portalai – dažniausiai fentezi žanro literatūros kūriniuose ir kompiuteriniuose žaidimuose sutinkamas greito persikėlimo iš vienos vietovės į kitą būdas.
  • Paranormalus poveikis – teleportacija magijos ar kitų paranormalių gebėjimų pagalba.
  • Nulinė erdvė – alternatyvi (kita) erdvė ar visata, kiekvienas taškas kurioje yra tarsi simetrinis mūsų erdvės taško atspindys, tačiau atstumai, lyginant su mūsų erdve, joje suspausti nuo kelių iki kelių šimtų kartų. Tokiu būdu, norint įveikti kelis mūsų visatos šviesmečius užtenka peršokti į nulinę erdvę, įveikti ten kelis metrus ir peršokti atgal į mūsų erdvę.
  • Poerdvė – dar viena nulinės erdvės atmaina, kurios taškai susiję su mūsų visatos taškais chaotiška tvarka ir orientuotis joje įmanoma tik pagal orientyrus idealiai sutampančius abiejose erdvėse, tokius kaip juodosios skylės ar neutroninės žvaigždės.
  • Spindulinis transportavimas – teleportacijos būdas nuskenuojant perkeliamą objektą iki atomų ar kvantinių dalelių, tada originalas dematerializuojamas (arba dematerializacija vyksta kartu su skenavimu[5]), o informacija elekromagnetiniu impulsu (ar kokiu kitu hipotetiniu būdu) siunčiama į kitoje vietoje esantį rematerializavimo įrenginį.[6] 1958 m. Kurt Neumann filme „Musė“ demonstruojama kas gali nutikti jei šio tipo teleportacijos procesas įvyks neteisingai.[7]
  • Spindulinio transportavimo kritika – iš principo tokia technologija įmanoma, tačiau ji neperduoda originalo, o, viso labo, sukuria tik jo kopiją, netgi, nežiūrint į tai, kad pačios objektų dalelytės identiškos viena kitai[5]. Sutinkamai su moksliniu požiūriu, sąmonė neatskiriama nuo kūno ir yra dinaminių atominių dalelių sąveikos išdava. Tokie svarstymai tarsi leidžia manyti, kad techninis asmenybės „perkėlimas“ įmanomas. Tačiau čia slypi ir daugybė nevienareikšmių problemų bei paradoksų (kopijos ir originalo identiškumas, tęstinumas, „dublių“ ar „rezervinių kopijų“ atsiradimas ir t. t.). Visa tai smulkmeniškai išnagrinėta S. Lemo knygoje „Summa technologiae“.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Lo!: Part I: 2“. Sacred-texts.com. Nuoroda tikrinta 2014-03-20.
  2. „less well-known is the fact that Charles Fort coined the word in 1931“ in Rickard, B. and Michell, J. Unexplained Phenomena: a Rough Guide special (Rough Guides, 2000 (ISBN 1-85828-589-5)
  3. „C. Leshan, Vacuum Holes as cause of gravitation and inertia, Acta Physica Polonica B“,Vol. 41, No. 11, 2010
  4. "Teleportation physics study, Edwards Air Force Base, CA, Air Force Research Laboratory. " August 2004
  5. 5,0 5,1 5,2 Stanislav Lem. Summa technologiae. 6 dalis. Fantomologija (g) Asmenybė ir informacija (rus.)
  6. The World of Davis Darling. Transporter (Star Trek)
  7. IMDB, The Fly (1958)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]