Telšių apskritis

Šablonas:Infobox Apskritis

Telšių apskritis – mažiausia iš dešimties Lietuvos apskričių, esanti šalies vakarinėje dalyje. Centras - Telšiai. Apskritis šiaurėje ribojasi su Latvijos teritorija, vakaruose su Klaipėdos apskritimi, rytuose su Šiaulių apskritimi, pietuose su Tauragės apskritimi. Nuo Telšių iki Klaipėdos – 87 km, Šiaulių – 72 km, Vilniaus – 285 km.

Geografija

Apskrities teritorija išsidėsčiusi Nemuno ir Ventos baseinuose, Žemaičių aukštumoje, šiaurėje pereina į Ventos vidurupio žemumą. Tankus upių ir upelių tinklas, daug įvairaus dydžio vaizdingų ežerų. Miškingumas 32,3 %, miškai tolygiai pasiskirstę apskrities teritorijoje.

Telšių apskrities plotas 4350 km², arba 6,7 % visos Lietuvos teritorijos. Žemės ūkio naudmenos užima 52,7 %, miškai – 33 %, vandenys – 3 %, užstatyta teritorija – 2,4 %, kita žemė – 6 % viso apskrities žemės ploto. Teritoriją kerta 1-ojo rango automagistralė Vilnius – Klaipėda, tarptautinis transporto koridorius TINA (Vilnius – Šiauliai – Klaipėda), tarptautinė geležinkelio linija Minskas – Vilnius – Šiauliai – Klaipėda. Magistralinių ir krašto kelių tankumas yra didžiausias tarp visų apskričių.

Miestuose gyvena 59 %, kaimuose – 41 % visų apskrities gyventojų. Rajonų centruose gana išvystyta pramonė. Etnografiniu atžvilgiu visa apskritis yra Žemaitijoje, iki pat mūsų dienų kasdieniame gyvenime kalbama žemaičių tarme. Apskrities centras Telšiai, nuo seno vadinami Žemaičių sostine.

Istorija

Pirmą kartą Telšių apskritis sudaryta 1764 m., 1775 m. panaikinta, jos vietoje sudaryta Šiaulių apskritis. Vėl sudaryta 1791 m., iki 1795 m. priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.^[1]

1791 m. Abiejų Tautų Respublikos konstitucija paskelbė, kad Žemaičių kunigaikštystė dalinama į tris pavietus – Raseinių, Šiaulių ir Telšių. Naujai įkurtam administraciniam vienetui priskirta 11 senųjų (mažųjų) Žemaitijos pavietų: Telšių, Viešvėnų, Patumšių, Platelių, Gondingos (Plungės), Medingėnų, Žarėnų, Tverų, Šauduvos ir Palangos. Telšiai tapo šios teritorijos, dar vadintos žeme, administraciniu centru. Buvo įkurtos raštinės, jungtinis žemės teismas, kuris apjungė žemės, pilies ir pakamario teismų funkcijas. Įkurtas savivaldos organas – Civilinė karinė pavieto komisija, kuri turėjo rūpintis žemės ūkiu, amatais, prekyba, mokyklomis, socialine globa, vykdyti centrinių valdžios institucijų nurodymus, tvarkyti šaukimus į armiją, karinių dalinių, dislokuotų paviete, aprūpinimą, rinko žemės ribų komisarus.

1795 m. žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei Telšių apskritis tapo carinės Rusijos administracinio aparato grandimi. Lenkiškas apskrities pavadinimas powiat buvo pakeistas rusišku ujezd. Pagal Rusijos įvestą administracinį-teritorinį suskirstymą Telšių apskritis 1795–1797 m. ir 1801–1843 m. priklausė Vilniaus gubernijai (1797–1801 m. Lietuvos gubernijai), nuo 1843 m. naujai sudarytai Kauno gubernijai. Šis administracinis suskirstymas nepakito iki 1915 m., tik 1819 m. nuo Vilniaus gubernijos Telšių apskrities buvo atskirta ir Kuršo gubernijai atiduota Palanga su apylinkėmis.

1915 m. Lietuvą užėmė Vokietijos kariuomenė. Vokiečių okupacinė valdžia įvedė savo administracinį Lietuvos suskirstymą. Lietuvos teritorija buvo padalinta į 44 apskritis. Telšių apskritis 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Apskrities teritorija sumažėjo, kadangi buvusioje Telšių apskrities teritorijoje buvo įsteigtos savarankiškos Kretingos ir Sedos apskritys. 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministras išleido aplinkraštį, kuriuo buvo atkurtos apskričių viršininkų institucijos. 1919 m. liepos 1 d. įstatymu nustatytos 20 tuometinių apskričių ribos. Telšių apskrities Tryškių valsčius prijungtas prie Šiaulių apskrities.

1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei įvykdyta ir administracinė reforma, bet apskritys išliko. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1947 m. Plungė ir 3 valčiai perduoti naujai Plungės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Telšių rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Rietavo rajonui (3 apylinkės), Užvenčio rajonui (8 apylinkės) ir Varnių rajonui (15 apylinkių).

Telšių apskritis atkurta 1994 m. liepos 19 d. priėmus LR Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, kurio 5 straipsnyje patvirtintos apskritys ir jų teritorijos, tarp jų ir Telšių apskritis su centru Telšiuose. Telšių apskričiai priskirtos Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijos. 1999 m. Plungės rajonas padalytas į Plungės rajono ir Rietavo savivaldybes.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1897	5306	183.351		1 miestas: Telšiai miesteliai: Alsėdžiai, Gargždai, Ylakiai, Kartena, Kretinga, Mosėdis, Pikeliai, Plungė, Salantai, Seda, Skuodas, Tirkšliai, Varniai, Židikai
1914	5306	216.000
1917	1550	44.005
1919			11 valsčių
1923	2601	80.452		2 miestai: Plungė, Telšiai 15 miestelių 537 kaimai 10 bažnytkaimių 105 dvarai ir palivarkai 117 vienkiemių
1924			9 valsčiai
1933			9 valsčiai
1939	2621
1940		97.399
1943	2560
1949	1454		9 valsčiai	1 miestas: Telšiai 6 miesteliai
1950			58 apylinkės
2001	4350	179.885	4 savivaldybės: Mažeikių rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė	7 miestai 937 kaimai

Valsčiai

Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Alsėdžių valsčius	1919–1947	Alsėdžiai
Gadūnavo valsčius	1919	Gadūnavas
Gargždų valsčius	1920	Gargždai
Janapolės valsčius	1947–1950	Janapolė
Luokės valsčius	1919–1950	Luokė
Nevarėnų valsčius	1920–1950	Nevarėnai
Plungės valsčius	1919–1947	Plungė
Rietavo valsčius	1919–1947	Rietavas
Telšių valsčius	1919–1950	Telšiai
Tryškių valsčius	1919	Tryškiai
Tverų valsčius	1919–1948	Tverai
Ubiškės valsčius	1947–1950	Ubiškė
Varnių valsčius	1919–1950	Varniai
Žarėnų valsčius	1919–1950	Žarėnai
Žemaičių Kalvarijos valsčius	1920–1924	Žemaičių Kalvarija