Tekila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Įvairios tekilos

Tekila (isp. Tequila) – alkoholinis gėrimas, gaminamas distiliuojant fermentuotas mėlynosios tekilinės agavos (Agave tequilana azul) sultis. Tekilos pavadinimas kilęs nuo Tekilos (Tequila) miesto Meksikos Chalisko valstijoje. Paprastai tekila turi 35–55% alkoholio tūrio.

Tekila yra meskalio porūšis, nuo kitų meskalių tekila skiriasi tuo, kad gaminama pagal griežtus Meksikos Tekilos reglamentavimo tarybos nuostatus, tekilai taikomos kilmės apsaugos taisyklės (Denominación de Origen; tekilos gamyba leidžiama tik apibrėžtuose Chalisko, Gvanachuato, Mičoakano, Tamauilpo ir Najarito valstijų regionuose. Tekiloje sudėtyje agavos turi būti ne mažiau 51% likusią dalį paprastai sudaro kukurūzai ar cukranendrės. Gaminama ir tekila, kurios sudėtyje yra 100% mėlynosios agavos – šitokia tekila privalo būti pilstoma Meksikoje, etiketėje ji žymima kaip Tequila 100% puro de Agave (jei ant butelio parašyta tik Tequila, gėrimas tikriausiai bus maišytas).

Skirtingai, nei teigia populiarus mitas, tekila iš kaktusų niekada negaminama.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meksikos teritorijoje gyvenę actekai dar ikikolumbiniais laikais iš fermentuotų agavų sulčių gaminosi alkoholinį gėrimą octli (kuris dabar vadinamas pulke). 1521 m. Meksiką užkariavę konkistadorai greitai išbaigė atsivežtas brendžio atsargas ir ėmė jį gamintis vietoje, distiliuodami pulkę. Apie 1600 metus Pedro Sánchez de Tagle pradėjo tekilos gamybą Chalisko valstijos teritorijoje, o 1608 m. kolonijinė Naujosios Galisijos administracija pradėjo rinkti mokesčius už šį produktą. Tekila, kokia žinoma dabar, masiškai pradėta gaminti apie 1800 metus.

XX a. 10 dešimtmetyje didėjant pasauliniam susidomėjimui tekila, daugelį žinomų tekilos prekės ženklų perėmė pasaulinės alkoholinių gėrimų gamybos korporacijos. Meksikoje tebeveikia ir daug nedidelių, šeimyninių tekilos varyklų.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Consejo Regulador del Tequila A. C. tekila skirstoma į keturias kategorijas. Eksportui naudojami angliški, pačioje Meksikoje ispaniški pavadinimai:

  • blanco (balta), plata arba silver (sidabrinė) – jauna nebrandinta skaidri tekila. Po distiliacijos iškart supilstoma į butelius.
  • oro (auksinė), gold – jauna nebrandinta tekila, į kurią dėta karamelės, fruktozės, glicerino ir kitų prieskonių, kad skonis ir spalva taptų panašesnė į išlaikytos tekilos skonį
  • reposado (išlaikyta), aged – tekila, brandinta ąžuolo statinėje ne trumpiau 2 mėnesių
  • añejo, extra aged (ilgai brandinta) – tekila, išlaikyta ąžuolo statinėje ilgiau nei 1 metus

Kuo ilgiau brandinta tekila, tuo tamsesnę spalvą jį įgauna (tačiau dažnai jauna tekila tiesiog nudažoma karamele ir kitais priedais).

Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Speciali taurė kokteiliui Margarita

Tekila paprastai pilama į aukštą siaurą 1 gurkšnio taurelę (caballito), tačiau dažnai pilama ir į margaritos kokteiliui skirtą taurę. 2002 m. Meksikos Tekilos reguliavimo taryba patvirtino „oficialią tekilos taurę“[1], kuri yra tulpės formos ir ant aukštos kojelės (primena šampano taurę; šitokioje taurėje turėtų atsiskleisti išlaikytos tekilos skoninės savybės).

Tekila dažniausiai geriama vienu gurkšniu, patiekiama su druska ir žaliosios citrinos skiltele. Gėrėjas sudrėkina (paprastai palaižydamas) savo rankos dalį žemiau smiliaus, ant tos vietos užpilama druskos. Druska nulaižoma, išgeriama tekilos taurelė, užkandama žaliąja citrina (kartais ši pakeičiama paprasta citrina). Druska sumažina „deginantį“ pojūtį, o rūgštus vaisius subalansuoja ir sušvelnina skonį. Brandinta tekila, kuri turi savitą, švelnesnį skonį, paprastai šitokiu būdu negeriama.

Įvairiose šalyse yra keletas šios ceremonijos variantų. Vokietijoje paplitęs variantas, kuriame vietoj druskos ir citrinos naudojamas cinamonas ir apelsinas. Australijoje vietoj citrinos naudojamos ananasų sultys. Pačioje Meksikoje įprasta tekilą gerti užsigeriant sangrita (pomidorų ir apelsinų sulčių mišinys su pipirais).

Tekila yra vienas iš populiaraus kokteilio Margarita sudėtinių dalių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.atlantasfinestdining.com/hardware/reidel/index.html Archyvuota kopija 2010-01-02 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]