Teisės istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Teisės istorija (istorinė teisėtyra) – istorijos šaka, vienas iš teisės mokslų, tarpdisciplininė sritis, tirianti teisę ir teisinę sistemą (institucijas, teisinius santykius), jų kilmę, raidą nuo pat seniausiųjų laikų (Senovės teisė, Viduramžių teisė, Naujų laikų teisė) iki šiuolaikinės teisės susiformavimo, įsitvirtinimo.

Ištakos[taisyti | redaguoti kodą]

Europoje išsiskyrė romanistinė, germanistinė ir kanonistinė kryptys.

XIX a. istorinė teisės mokykla nebuvo klasikinė teisėtyra, tačiau bandė istorinių šaltinių pagalba reikšmingų rezultatų galiojančiai teisei. Teisės romanistika – romėnų teisės studijos, ne klasikinis istorijos mokslas. Teisės germanistika, kilusi XIX a. pradžioje, siekė sukurti sistematinę „Vokišką teisę“, galiojusią iki romėnų teisės recepcijos. 1945 m. šios krypties orientyrai pasikeitė; konstatuota, kad grynoji „germanų – vokiečių teisė“ negali būti rekonstruota, abejota, ar tokia apskritai galėjo būti sukurta.

Teisinė kanonistika, istorinė kanonistika tiria Kanonų teisės istoriją, raidą. Ji labiausiai iš visų teisės istorijos krypčių yra įtakojama dogmatikos, religinių teorijų bei nuostatų (kadangi bažnytinė teisė susiformavo kaip religijos normų sistemos dalis bei išliko konfesinių bendruomenių vidaus gyvenimą, tvarką reguliuojantis instrumentas).

Akademinėje srityje[taisyti | redaguoti kodą]

Teisės istorija taip pat yra studijų dalykas, akademinė disciplina. Anksčiau dėstyta kaip privalomas dalykas. XIX a., iš dalies ir XX a. ne mažiau svarbi greta kitų teisės disciplinų aukštosiose mokyklose. XX a. antrojoje pusėje bei amžiaus pabaigoje neteko dalies savo reikšmės praktinėje, akademinėje srityje. Teisės istorija Kontinentinės teisės valstybėse dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas teisės specialybės studentams. Lietuvoje dėstyta kaip privalomasis dalykas, vėliau statusas pakito ne tik akademinėje, bet ir mokslo srityje: teisės istorija oficialiai buvo išbraukta iš mokslo šakų klasifikacijos sąrašo (socialinių mokslų grupės), kur buvo ilgą laiką įtraukta kaip atskira mokslo kryptis.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Berman H. Teisė ir revoliucija. Vakarų teisės tradicijos formavimasis. Vilnius, 1999.
  2. Mindaugas Maksimaitis. Užsienio teisės istorija. Vilnius, 2002.
  3. Mindaugas Maksimaitis. Requiem teisės istorijai. Justitia, 1998 m. Nr. 1.
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas teisės istorija