Teisės daktaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Teisės mokslų daktaras (teisės daktaras; (lot. Doctor iuris, sutr. Dr. iur., Dr. jur., angl. Doctor of Laws, str. PhD in law, LL.D., SJD) – mokslinis (daktaro) laipsnis, suteikiamas teisės srityje.

Rūšys – kanonų teisės daktaras, abiejų teisių daktaras, civilinės teisės daktaras ir kt.

Teisės doktorantūra[taisyti | redaguoti kodą]

Į teisės doktorantūrą priimamas asmuo paprastai po teisės krypties studijų (teisės magistras, teisės licenciatas, rečiau – teisės bakalauras, B.A.). Išimtiniais atvejais ir nebaigus teisės krypties (pvz., įrodžius, kad teisės buvo studijuota ne mažiau kaip kelis metus). Teisės daktaro laipsniui įgyti gali būti baigiamos teisės daktaro studijos arba nebūtinai. Privalomų teisės dalyko studijų trukmė arba išklausytų disciplinų skaičius įvairiose valstybėse skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje į doktorantūrą gali būti priimama ir po 3 metų teisės studijų užsienio valstybėje. Teisės daktaro studijų programos gali apimti ne tik mokslinę, bet ir pedagoginę veiklą (pareigą skaityti paskaitas, vesti seminarus, užsiėmimus), publikuoti mokslinius straipsnius (pvz., Lietuvoje). Teisės daktaro laipsnis gali būti suteikiamas tik sėkmingai apgynus mokslinį darbą – disertaciją.

Prestižas[taisyti | redaguoti kodą]

Teisės daktaro laipsnis teisinėse profesijose yra vertinamas kaip papildomas teisinės kvalifikacijos įrodymas. Liudija apie įsigilinimą tam tikroje siauroje teisės srityje, specializaciją (atitinkamai pagal disertacijos temą ir studijų sritį). Daktaro laipsnis populiarus ypač laisvosiose teisinėse profesijose, reguliuojamose valstybės (advokatas, notaras, patentinis patikėtinis), kadangi naudojamas kaip marketingo priemonė, įrodinėjant savo išskirtinumą, pritraukiant klientus konkurencinėje kovoje su kitais teisinių paslaugų atstovais.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]