Taurinai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cizalpinės Galijos tautos (391-192 m. pr. m. e.)

Taurinai (lot. Taurini) – senovinė keltų-ligūrų[1] tauta Alpėse, gyvenusi aukštutiniame Po upės slėnyje, dabartinio Pjemonto centre.

218 m. pr. m. e. juos atakavo Hanibalas, kurio sąjungininkai buvo insubrai. Tuo metu tarp insubrų ir taurinų vyko ilgalaikiai vaidai. Po trijų dienų apgulties Hanibalo pajėgos užgrobė pagrindinį taurinų miestą Taurasiją (lot. Taurasia)[2]. Taurinai kaip tauta istoriniuose šaltiniuose retai minimi. Manoma, kad 27 m. pr. m. e. buvo įsteigta romėnų kolonija Castra Taurinorum, vėliau vadinta Julia Augusta Taurinorum (šiuolaikinis Turinas). Tiek Livijus (v. 34), tiek Strabonas (iv. p. 209) rašė apie Taurinų kraštą, kuris apėmė ir vieną iš Alpių perėjų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Livy XXI, 38: Taurini semigalli.
  2. Polybius iii. 60, 8