Tartrazinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tartrazinas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
trinatrio (4E)-5-okso- 1-(4-sulfonatfenil) – 4-[(4-sulfonatfenil)hidrazono]- 3-pirazolkarboksilatas
CAS numeris [1934-21-0]
Cheminė formulė C16H9N4Na3O9S2
Molinė masė 534,3 g/mol
SMILES C1=CC(=CC=C1N=NC2C(=NN(C2=O)C3=CC=C(C=C3)S(=O)(=O)[O-])C(=O)[O-])S(=O)(=O)[O-].[Na+].[Na+].[Na+]
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda šviesiai oranžiniai milteliai ar granulės
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Tartrazinas (angl. tartrazine; FD&C Yellow 5; C.I. 19140) – sintetinis citrinos geltonumo monoazodažiklis, naudojamas kaip maisto dažiklis (kodas E102).[1] Jis tirpus vandenyje[2], vandeniniuose tirpaluose jo sugerties maksimumas yra ties 427±2 nm.[3] Paprastai naudojama natrio druska, tačiau gali būti naudojamos ir kalio bei kalcio druskos.[1]

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tartrazinas pasaulyje plačiai naudojamas kaip geltonas dažiklis, o mišiniuose su su briliantiniu mėlynuoju FCF (FD&C Blue 1, E133) ar žaliuoju S (E142) suteikia įvairius žalius atspalvius.

Gėrimas Inca Kola be tartrazino būtų bespalvis.

Maistas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nemažai maisto produktų ir patiekalų turi daugiau ar mažiau tartrazino, jo kiekis priklauso nuo gamintojo. Paskutiniais metais įsigali tendencija vengti jo ir keisti jį nesintetiniais dažikliais (anatas, beta karotinas, salykliniai dažikliai).

Tartrazino dažnai turi tokie produktai kaip saldainiai, cukraus vata, nealkoholiniai gėrimai, energiniai gėrimai, kukurūziniai traškučiai (Doritos, Nachos, kt.), dribsniai, pyragų mišiniai, pyragaičiai, garstyčios, saldūs kremai, sriubos, sultinių kubeliai, padažai, kai kurie ryžių patiekalai, gėrimų milteliai, ledai, kramtomoji guma, džemas, vaisių drebučiai, marmeladas, krienai, jogurtas, lakštiniai, raugintos daržovės, bulviniai traškučiai, biskvitai, daug patiekalų ir produktų, kuriuose naudojami medus ar citrinos.

Nemaistiniai produktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tartrazinas naudojamas muiluose, kosmetikos gaminiuose, šampūnuose, rankų priežiūros priemonėse, antspaudų dažuose.

Vaistai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tartrazinas suteikia spalvą vitaminų žirneliams, priemonėms nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo, vaistų kapsulėms, kai kuriems receptiniams vaistams.

Poveikis sveikatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad tartrazinas yra daugiausia alerginių ir nepakantumo reakcijų sukeliantis azodažiklis. Ypač jautrūs sergantys astma ir nepakantūs salicilatams.[4] Jautrumas tartrazinui gali pasireikšti prarijus medžiagų, turinčių tartrazino, ar joms veikiant odą.

Per virškinimo traktą gautam tartrazinui priskiria tokias alergines reakcijas, kaip nerimas, migrena, depresija, sumažėjęs regos aštrumas, niežulys, bendras silpnumas, karščio bangos, dusulys, purpurinės odos dėmės, miego sutrikimai.[5]

Kai kurie šio dažiklio paveikti žmonės patiria jautrumo tartrazinui simptomus net nuo labai mažų jo dozių, kartais net trečią parą po medžiagos patekimo į organizmą. Yra pareiškimų, kad tartrazinas vaikams sukelia astmos priepuolius bei dilgėlinę, jis siejamas su skydliaukės augliais, chromosomų aberacijomis, hiperaktyvumu.[6]

Jautrumo mechanizmas nežinomas, laikomas pseudoalerginiu. Manoma, kad nepakantumu tartrazinui pasižymi apie 360 tūkst. (0,12 %) JAV gyventojų.[7] Pagal FDA tartrazinas dilgėlinę sukelia mažiau kaip 1 žmogui iš 10000 (0,01 % žmonių).

1994 m. Melburno universiteto atliktas tyrimas parodė, kad hiperaktyvūs vaikai, suvalgę maisto su tartrazinu, gali pasidaryti irzlesni, labiau neramūs, jiems gali sutrikti miegas.[5]

Iki šiol neaišku, kiek išvardintos problemos, kurias patiria kai kurie asmenys, susijusios būtent su tartrazinu. Nepakantumas tartrazinui yra labai retas. Neaišku, ar tartrazinas gali kenkti žmonėms, kurie nėra aiškiai nepakantūs tartrazinui.

Paprasčiausias būdas įveikti nepakantumą tartrazinui yra jo visiškai nevartoti.[8]. Buvo atlikti tyrimais, kuriuose žmonių, jautrių tiek salicilatams, tiek tartrazinui, jautrumas tartrazinui buvo sumažintas.[9]

Naudojimo reguliavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl galimo nepakantumo tartrazinui Jungtinėse Amerikos Valstijose reikalaujama, kad ant maisto produktų ir vaistų, turinčių tartrazino, būtų nurodyta, kad juose yra tartrazino. FDA reguliariai tikrina rinkoje esančius produktus, ar juose nėra neskelbto tartrazino. Vieni iš produktų, kuriuose dažnai aptinka nelegalaus tartrazino, yra kiniški lakštiniai su kiaušiniais.[10]

Tartrazinas uždraustas Norvegijoje. Jis buvo uždraustas Austrijoje ir Vokietijoje, bet vėliau buvo leistas ES direktyva.
D. Britanijoje Maisto standartų agentūra (angl. Food Standards Agency 2008 m. balandį paskelbė savanorišką tartrazino ir dar penkių įtartinų dažiklių išstūmimą iš rinkos dėl galimo jų ryšio su vaikų hiperaktyvumu.[11]

Tartraziną vadinamajame „organiniame maiste“ dažnai keičia beta karotinu, kitokiame maiste – anatu (E160b).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Commission Directive 2008/128/EC of 22 December 2008 laying down specific purity criteria concerning colours for use in foodstuffs Archyvuota kopija 2011-03-01 iš Wayback Machine projekto. (Codified version)
  2. http://siri.org/msds/f2/ccd/ccdqw.html Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.
  3. Jain, Rajeev; Bhargava, Meenakshi; Sharma, Nidhi (2003). „Electrochemical Studies on a Pharmaceutical Azo Dye:  Tartrazine“. Industrial & Engineering Chemistry Research. 42: 243. doi:10.1021/ie020228q. {{cite journal}}: no-break space character in |title= at position 53 (pagalba)
  4. E102 – Tartrazine, FD&C yellow No.5 Archyvuota kopija 2021-02-11 iš Wayback Machine projekto.
  5. 5,0 5,1 Rowe KS, Rowe KJ (1994 m. lapkričio mėn.). „Synthetic food coloring and behavior: a dose response effect in a double-blind, placebo-controlled, repeated-measures study“. The Journal of Pediatrics. 125 (5 Pt 1): 691–8. doi:10.1016/S0022-3476(94)70059-1. PMID 7965420.
  6. „Food Reactions website“. Foodreactions.org. Suarchyvuotas originalas 2009-04-04. Nuoroda tikrinta 2009-04-15.
  7. Elhkim MO, Héraud F, Bemrah N; et al. (2007 m. balandžio mėn.). „New considerations regarding the risk assessment on Tartrazine An update toxicological assessment, intolerance reactions and maximum theoretical daily intake in France“. Regulatory Toxicology and Pharmacology. 47 (3): 308–16. doi:10.1016/j.yrtph.2006.11.004. PMID 17218045. {{cite journal}}: Explicit use of et al. in: |author= (pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  8. Dipalma JR (1990 m. lapkričio mėn.). „Tartrazine sensitivity“. American Family Physician. 42 (5): 1347–50. PMID 2239641.
  9. Michel O, Naeije N, Bracamonte M, Duchateau J, Sergysels R (1984 m. gegužės mėn.). „Decreased sensitivity to tartrazine after aspirin desensitization in an asthmatic patient intolerant to both aspirin and tartrazine“. Annals of Allergy. 52 (5): 368–70. PMID 6721262.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  10. ORA. „IMPORT ALERT IA4502“. Fda.gov. Nuoroda tikrinta 2009-04-15.
  11. „Europe-wide food colour ban call“. BBC News. April 10, 2008.