Tarptautinio civilinio proceso teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tarptautinio civilinio proceso teisė - tarptautinės privatinės teisės sritis, reglamentuojanti taikytiną teisę civilinio proceso metu. Lietuvoje LR CPK VII dalies („Tarptautinis civilinis procesas“) nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (LR CPK 780 str.).

Lietuvoje taikomas nacionalinio teismingumo prioritetas. Jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia (LR CPK 781 str. 1 d.). Jeigu Lietuvos Respublikos teismai pagal LR CPK Kodekse nustatytas teismingumo taisykles yra kompetentingi nagrinėti civilines bylas, ši kompetencija neišnyksta, kai ta pati byla yra nagrinėjama užsienio valstybės teisme.

Bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (LR CPK 782 str.).

Teismingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kurių viena šalis yra užsienio valstybė (LR CPK 783 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas dėl tarptautinio įvaikinimo.

Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu ir tvarka civilinė byla gali būti perduodama nagrinėti užsienio valstybės teismui.

Dėl teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti užsienio valstybės teismui gali būti duodamas atskirasis skundas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]