Tarptautinė konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Konvencijos šalys narės (mėlyna spalva).

Tarptautinė konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo (angl. International Convention for the Regulation of Whaling) – tarptautinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti banginių populiacijas ir tarp valstybių koordinuoti banginių medžioklę.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

XIX a. antroje pusėje prasidėjusi verslinė banginių medžioklė tarpukariu ir po Antro pasaulinio karo stipriai išsiplėtė. Jau XX a. pradžioje mokslininkai perspėjo, kad nemažinant medžioklės apimčių, kai kurioms banginių rūšims gresia išnykimas. Reaguodamos į tai, šalys ėmė diskutuoti apie bendradarbiavimą ir medžioklės koordinavimą. 1931 m. buvo priimtas pirmasis tarptautinis susitarimas, inicijuotas Norvegijos, tačiau jis nebuvo sėkmingas. 1937 m. pasirašytas dar vienas susitarimas, tačiau prie jo neprisijungė Vokietija ir Japonija, o netrukus prasidėjęs karas nutraukė jos įgyvendinimą. Diskusijos dėl naujos ir išsamesnės konvencijos buvo atgaivintos 1944 m. ir po kelių tarptautinių susitikimų 1946 m. buvo priimta Tarptautinė konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo. Ji įsigaliojo po dvejų metų.[1]

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Konvencijoje yra išreiškiamas siekis tinkamai saugoti banginių populiacijas ir koordinuotai vystyti banginių medžioklės industriją. Sutartį sudaro dvi pagrindinės dalys: bendro pobūdžio konvencijos tekstas ir taip vadinamas Tvarkaraštis (angl. Schedule), kuriame surašyta detalesnė informacija apie rūšis, medžioklės kvotas, leidžiamus ir draudžiamus veiksmus. Tvarkaraštis gali būti keičiamas trijų ketvirtadalių balsų dauguma. Vienas iš žinomiausių tokio tipo pakeitimų buvo 1982 m. priimtas sprendimas nuo 1986 metų visoms reguliuojamoms rūšims nustatyti nulinį medžioklės limitą.

Pagrindinis konvencijos valdymo ir įgyvendinimo organas yra 1948 m. įsteigta Tarptautinė banginių medžioklės komisija, į kurią įeina po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą. Komisija kasmet susirenka vis kitoje pasaulio vietoje ir priima svarbiausius su konvencija susijusius sprendimus. Be komisijos taip pat veikia trys komitetai: Finansų ir administravimo, Mokslo bei Technologijų. Konvencijos nare gali tapti bet kuri valstybė, nepaisant jos sąsajų su banginių medžiokle.

Nariai[taisyti | redaguoti kodą]

2013 m. duomenimis, konvencijai priklauso 88 valstybės. Lietuva konvenciją priėmė 2008 m. lapkričio 25 d.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Miles, E. L. Environmental regime effectiveness: confronting theory with evidence. MIT Press, 2002, p. 381-3
  2. Membership and Contracting Governments, The International Whaling Commission, 2013

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]