Tarp pilkų debesų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tarp pilkų debesų

Pirmojo leidimo viršelis

Autorė Rūta Šepetys
Šalis JAV
Žanras Istorinis romanas
UDK: 821.111(73)-31
Originalus leidimas
Pavadinimas Between Shades of Gray
Šalis JAV
Kalba anglų
Leidykla Philomel Books
Išleista 2011 m.
Formatas Minkštais viršeliais
Puslapių 452
ISBN: 1611290872
ISBN-13: 9781611290875
OCLC: 1020772154
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas Tarp pilkų debesų
Leidykla Alma littera
Išleista 2011 m.
Vertėja Lina Būgienė
Formatas Kietais viršeliais
Puslapių 334
ISBN-13: 978-9955-38-964-4

Tarp pilkų debesų (angl. Between Shades of Grey) – Rūtos Šepetys debiutinis romanas, „New York Times“ bestseleris. Jame atvaizduojamos Stalino represijos XX a. antrojoje dalyje, pasakojamas iš Lietuvos į Sibirą kartu su mama ir jaunesniuoju broliu ištremtos Linos gyvenimas. Romanas išverstas į daugiau nei 27 kalbas.[1] Italijoje įtrauktas į mokykloms rekomenduotinų knygų sąrašą.

„Tarp pilkų debesų“ iš pradžių buvo kurtas kaip jaunuolių romanas, tačiau yra ir keletas suaugusiųjų publikacijų. Interviu su „ThirstForFiction“ metu, Rūta Šepetys teigė, jog priežastis, kodėl ji norėjo romaną skirti jaunuoliams, buvo didelis Lietuvoje sutiktų išgyvenusių tremtinių skaičius, kurie trėmimų metu buvo paaugliai ir turėjo žymiai didesnį norą gyventi nei daugelis to paties likimo vyresnio amžiaus žmonių.[2]

Įkvėpimas ir pagrindas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Tarp pilkų debesų“ kurtas remiantis istorijomis, kurias autorė girdėjo iš išgyvenusiųjų Baltijos žmonių genocidą, lankydama gimines Lietuvoje.[3]

Šepetys nusprendė rašyti fantastinį romaną vietoje nefantastinio tomo, kad išgyvenusiesiems su ja bendrauti būtų paprasčiau. Savo vizito metu ji apklausė kelias dešimtis žmonių.[4]

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

1941-aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža Liną į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.

Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia, jei liks gyva, įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe, ji kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie – dar gyvi.

Veikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lina Vilkaitė: 15-os metų protagonistė. Kartu su mama ir broliu NKVD karininkų išgabenta iš namų ir ištremta.
  • Jonas Vilkas: Linos dešimtmetis brolis.
  • Elena Vilkienė: Linos ir Jono mama.
  • Kostas Vilkas: Linos ir Jono tėvas, atskirtas nuo savo šeimos.
  • Andrius Arvydas: 17-os metų vaikinas, tremtyje įsimylėjęs Liną. Andrius, naudodamasis savo nesėkme, stengiasi padėti kitiems. Jis rūpinasi Linos šeima kiek tik begalėdamas.
  • Ponia Arvydienė: Andriaus mama. NKVD priversta užsiimti prostitucija, tačiau jai atsilyginama maistu, vandeniu, maudymusi ir kitais dalykais, kurių likę tremtiniai negali gauti.
  • Nikolajus Kreckis : Jaunas NKVD karininkas, padedantis Linai ir jos motinai.
  • Ponas Stalas: Ištremtas kartu su kitais. Pirmąją dieną iššoka iš sunkvežimio ir susilaužo koją. Elgiasi taip, lyg nieko nebijotų. Linos ir Jono pramintas „plikiu“. Nuo pat pradžių trokštantis mirti. Švenčiant Kūčias paaiškėja, jog Stalas yra žydas.
  • Janytė: Naivi, jauna mergaitė, gelbstinti kitiems ir kalbanti su savo „mirusia“ lėle (lėlė buvo peršauta ir suplėšyta NKVD pareigūnų).
  • Joana: Linos ir Jono pusseserė, pabėgusi į Vokietiją prieš NKVD atvykimą. Tai ir yra Linos šeimos ištrėmimo priežastis. Joana minima didžiojoje dalyje Linos prisiminimų.
  • Daktaras Samodurovas : Daktaras, inspektorius, išgelbėjęs Linos, Janytės ir Jono gyvybes.
  • Lukas: Įsitikinęs, jog jie keliauja į Ameriką.
  • Ona: Tiesiai iš gimdyklos su naujagimiu įsodinta į traukinį ponia, kurios kūdikis miršta beveik tuoj pat. Ona praranda sveiką protą ir yra nušaunama vieno iš kariškių.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]