Tarnautojas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Tarnautojas – (dažniausiai kokios nors įstaigos, biuro) darbuotojas, teikiantis kokias nors paslaugas (pvz., buhalteris, raštvedys); valstybės tarnautojas (valstybės tarnybos subjektas). Sąvoka naudojama atskiriant pareigybę nuo darbininko pareigų.

Vokietija[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietijoje tarnautojas (vok. Angestellter) yra darbuotojas, pagal tam tikrus kriterijus atskiriamas nuo darbininko. Kriterijus paprastai numato darbo teisė, socialinė teisė, Priklausomai nuo taikymo srities sąvoka gali skirtis.

Rūšys:

  • Paprasti tarnautojai, (einfache) Angestellte
  • „Virštarifiniai“ tarnautojai, Übertarifliche (ÜT) Angestellte: tarnautojai įmonėje, kurioje yra kolektyvinė sutartis (vok. Tarifvertrag), gaunantys daugiau atlyginimo nei pagal savo tarifinę grupę (Tarifgruppe) turėtų gauti
  • „Užtarifiniai“ tarnautojai, Außertarifliche (AT) Angestellte, tarnautojai įmonėje, kurioje yra kolektyvinė sutartis, tačiau kurie su darbdaviu yra sudarę individualią darbo sutartį. Tokių tarnautojų darbo užmokestis (turėtų būti) didesnis nei aukščiausios tarifinės grupės pagal kolektyvinę sutartį.
  • Vadovaujantieji tarnautojai (Leitende Angestellte) – tokie, kuriems perduoti darbdavių įgaliojimai (pvz., teisė priimti į darbą ir iš jo atleisti, vok. Einstellungs- und Entlassungsbefugnis) arba plati prokūra. Vadovaujantiesiems tarnautojams netaikomas Įmonių santvarkos įstatymas (Betriebsverfassungsgesetz (žr. § 5 Abs. 3 BetrVG). Vadovaujančiuoju tarnautoju taip pat gali būti asmuo, neturintis anksčiau įvardintų įgaliojimų, tačiau dėl įmonės struktūros arba darbo užmokesčio (dydžio) užimantis analogišką padėtį.

Austrija, Liuksemburgas[taisyti | redaguoti kodą]

Austrijoje, kur kaip ir Liuksemburge dar išlikusi sąvoka „privatusis tarnautojas“ (vok. Privatbeamter)[1], tarnautojams (dgs. Angestellte) taikoma tarnautojų teisė (Angestelltenrecht), netaikoma darbininkams (Arbeiter). Liuksemburge nuo 2009 m. sausio 1 dienos darbininkų ir tarnautojų (employés privés) atskyrimas panaikintas, priėmus Unifikavimo statutą, vok. Einheitsstatut (statut unique)[2].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Charles Wright Mills. White Collar. The American Middle Classes, Oxford University Press, New York 1951 (dt:. Menschen im Büro. Ein Beitrag zur Soziologie der Angestellten, Bund Verlag, Köln-Deutz 1955, ISBN 0-19-515708-7)